J.Boner, kuri už branduolinės fizikos specialisto A.Sacharovo
ištekėjo 1972-aisiais, mirė Bostone, kur turėjo rezidenciją,
sakoma dukters Tatjanos Jankelevič pareiškime.
„Su giliu liūdesiu pranešame, kad mūsų mama Jelena Georgijevna
Boner mirė šiandien, 2011 metų birželio 18 dieną 13 val. 55 min.,
atsisveikinimas paskirtas 12 val. antradienį, birželio 22 dieną,
Stanetsky memorialinėje koplyčioje Bruklaino mieste,
Masačusetso valstijoje ... Kaip ji norėjo, jos kūnas bus kremuotas,
o urna su palaikais palaidota Vostriakovo kapinėse Maskvoje šalis
jos vyro, motinos ir brolio. Mes pranešime datą, kai ji bus
žinoma“, - sakoma J.Boner dukters pranešime.
Jelena Georgijevna Boner gimė 1923 metų vasario 15 dieną Marų
mieste Turkestano autonominėje sovietinėje socialistinėje
respublikoje.
Jos tėvas 1938 metais buvo sušaudytas, o motina nuteista
aštuonerių metų laisvės atėmimu lageriuose; jie buvo reabilituoti
1954 metais.
1940 metais būsimoji teisių gynėja įstojo į A.Gerceno
instituto vakarinį skyrių Leningrade. Didžiojo Tėvynės karo
metais buvo mobilizuota į Raudonąją armiją, dirbo sanitare, ir per
oro antskrydį buvo sunkiai sužeista - kontūzyta.
Po karo J.Boner mokėsi Pirmajame Leningrado medicinos institute,
bet buvo pašalinta už pareikštus teiginius „gydytojų byloje“ ir
grąžinta į studijas jau po J.Stalino mirties 1953 metais. Po to
dirbo apylinkės gydytoja ir gydytoja pediatre, o 1965 metais tapo
Komunistų partijos nare.
Septintajame dešimtmetyje J.Boner prisijungė prie teisės
gynėjų; 1970 metais, viename disidentų teismų susipažino su
Andrejumi Sacharovu.
1972 metais jie susituokė (A.Sacharovas buvo antrasis J.Boner
vyras). Tais pačiais metais ji išstojo iš Komunistų partijos dėl
politinių įsitikinimų. Aštuntajame dešimtmetyje teisių gynėja
dalyvavo daugelio disidentų likimuose, įsteigė pagalbos politinių
kalinių vaikams fondą, pasirašė Maskvos Helsinkio grupės
steigiamuosius dokumentus.
1975 metais ji atstovavo vyrui Osle per Nobelio premijos
įteikimą. 1980 metais J.Boner drauge su A.Sacharovu išvyko į
tremtį Gorkyje. Ten po ketverių metų buvo nuteista už sovietinės
santvarkos šmeižimą.
Vėliau dalyvavo daugelyje teisių gynimo organizacijų - 1987
metais J.Boner ir A.Sacharovas dalyvavo steigiant draugijas „Memorial“
ir „Moskovskaja tribuna“.
Po A.Sacharovo, kuris būdamas 68 metų amžiaus mirė
1989-aisiais, mirties vadovavo jo vardo fondui.
J.Boner buvo Žmogaus teisių komisijos prie pirmojo Rusijos
prezidento Boriso Jelcino narė, bet 1994 metų pabaigoje paliko šį
postą, kai prasidėjo pirmasis karas Čečėnijoje.
Pastaraisiais metais gyveno Jungtinėse Valstijose.
Rusijos teisių gynėjai vadina didele netektimi Sacharovo našlės mirtį
Rusijos teisių gynėjai
vadina didele netektimi akademiko Andrejaus Sacharovo našlės,
žinomos piliečių aktyvistės Jelenos Boner mirtį.
„Didelė netektis, ir ne tik teisių gynimo judėjimui“, -
pareiškė agentūrai „Interfax“ sekmadienį Maskvos Helsinkio grupės
vadovė Liudmila Aleksejeva.
„Jelena Boner buvo labai aktyvi ir vertinga teisių gynimo
judėjimo dalyvė“, - sakė L.Aleksejeva.
J.Boner mirė birželio 18 dieną Bostone. Jos kūnas bus
kremuotas, o urna su palaikais bus palaidota Vostriakovo kapinėse
Maskvoje šalia A.Sacharovo palaikų.
L.Aleksejeva sakė, kad J.Boner buvo Pirmosios sudėties Maskvos
Helsinkio grupės narė.
„Ji davė Maskvos Helsinkio grupei ne tik pavadinimą. Ji labai
aktyviai dalyvavo MHG darbe, kaip ir Andrejus Sacharovas“, - sakė
Maskvos Helsinkio grupės vadovė.
L.Aleksejeva pranešė, kad pastaruoju laiku J.Boner jautėsi
blogai, ir jos vaikai negalėjo atskristi į Maskvą iš JAV į
neseniai paminėtą A.Sacharovo jubiliejų, nes J.Boner buvo kritinės
būklės.
„Sunku širdyje. Tai didžiulė netektis mums visiems“, -
sekmadienį sakė kitas teisių gynimo bendrijos veteranas, judėjimo
„Už žmogaus teises“ lyderis Levas Ponomariovas.
Jis gerai pažinojo J.Boner ir bendradarbiavo su A.Sacharovu
paskutiniais akademiko gyvenimo metais.
„Aš pagyvenęs žmogus, ir nemačiau tokio sutarimo, kuris buvo
tarp Jelenos Georgijevnos (Boner) ir Aleksandro Dmitrijevičiaus
(Sacharovo). Visada visus sprendimus jie priimdavo drauge, o kartais
klausimai buvo gana aštrūs“, - sakė L.Ponomariovas.
Pasak jo, po A.Sacharovo mirties J.Boner aktyviai dalyvavo teisių
gynimo judėjime, ji taip pat dalyvavo sudarant teisių ginimo
koaliciją „Bendri veiksmai“.
„Persikėlusi į JAV jis toliau atidžiai stebėjo įvykius
Rusijoje, jos nuomonė apie tai, kas vyksta, buvo nepaprastai svarbi“,
- pranešė L.Ponomariovas.
Jelenos Georgijevnos mirtis - didžiulė netektis. Išeina teisių
gynėjai, disidentai, kurie pradėjo visuomeninę veiklą
sovietmečiu. Visa tai buvo nenuspėjai pavojinga, jie realiai
rizikavo sveikata ir gyvybe“, - sakė L.Ponomariovas.
Rusijos draugijos „Memorial“ pirmininkas Sergejus Kovaliovas
pavadino J.Boner „laimingu žmogumi“.
„Jelena Georgijevna nugyveno kaip reta ryškų, kaip reta
turiningą ir todėl, aš sakyčiau, laimingą gyvenimą. Ji buvo
ištikima ir mylima Andrejaus Sacharovo žmona. Ji buvo aistringas
žmogus, ir tą aistrą jautė vienodai ir tie, kuriuos ji mylėjo, ir
tie, kurių nemylėjo“, - sakė jis.
„Buvo jos klaidų, kaip aš manau, ir politiniuose, ir
personalijų vertinimuose, - bet nebuvo netiesos. Bet vis dėlto
svarbiausia - tai jų tarpusavio karšta meilė su Andrejumi
Dmitrijevičiumi. Dėl to buvo daug neteisingų kaltinimų ir negerų
spėliojimų, neva Boner nukreipdavo Sacharovą, ji nukreipdavo jį
savo temperamentu, ji vertė jį kažką daryti ir kažko nedaryti, -
visa tai netiesa!“, - dalijosi prisiminimais žmogaus teisių gynimo
veteranas.
„Andrejus Dmitrijevičius buvo laisvas žmogus be jokio spaudimo,
jis buvo labai dėmesingas ir buvo pasirengęs išklausyti įvairius
samprotavimus, o jau Jeleno Grigorjevnois - pirmiausia. Jį buvo
galima įtikinti ir net priversti pakeisti savo nuomonę, bet daryti
jam lemiamą spaudimą - niekada. Liusia tai puikiai suprato, ir jie
gyveno darniai sutardami. Aš manau, kad tai ne paskutinis nuopelnas
jos gyvenime, aš sakyčiau - pirmasis“, - sakė jis.