Ji augo krepšinio aikštėje, dalyvavo Arvydo Sabonio vestuvėse, žaisdavo su Sergejaus Jovaišos ir Rimo Kurtinaičio vaikais. Jos rankos, sako, stebuklingos. Kaip ir jos tėvo – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės talismanu vadinamo masažuotojo Juozo Petkevičiaus. Tėvo pėdomis pasekusi Miglė Achramavičienė masažuoja Lietuvos rinktinės krepšininkes.
Kai Bydgoščiaus „Luczniczka“ arenoje Lietuvos rinktinės treneriai-taktikai baigia dėlioti gynybos ir puolimo variantus, darbo imasi M.Achramavičienė.
Baigiantis treniruotei aukštaūgės krepšininkės apspinta nedidukę giedros šypsenos tamsiaplaukę, ir visos drauge pradeda daryti pratimus, - pilvo presui, pečių linijai, nugarai stiprinti.
„Mi-i-i-i-gle, kiek gi galima“, - nutęsia kažkuri rinktinės žaidėja, o rinktinės masažuotoja, pati kilnodama kojas ir korpusą, toliau šypsodamasi skaičiuoja: „Dešimt, devyni, aštuoni...“
M.Achramavičienės tėvas – legendinis Lietuvos vyrų rinktinės, auksiniu vadinto praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Kauno „Žalgirio“, o pastaruoju metu – Vilniaus „Perlo“ krepšininkų masažuotojas J.Petkevičius.
„Nuo vaikystės namuose nuolat matydavau įvairius teipus, poteipius, tepalus. Tėtis veždavosi mane į visas Lietuvos rinktinės stovyklas – net mokykloje viską susidėliodavau taip, kad mokslo metus baigčiau dviem savaitėmis anksčiau ir galėčiau su tėčiu važiuoti į stovyklą. Augau šalia krepšinio, todėl, matyt, ir pati jame atsidūriau“, - pasakojo 31 metų M.Achramavičienė.
Ji – Lietuvos rinktinės krepšininkių nuodėmklausė, paslapčių saugotoja, pagalbininkė ir geriausia draugė. Tarsi talismanas, kuriuo vyrų rinktinėje laikomas jos tėvas.
O Lietuvos krepšininkėms šis Europos čempionatas Lenkijoje – kol kas sėkmingas. Tik vieną pralaimėjimą per nieko nelemiančias rungtynes A grupėje su Slovakija patyrusios lietuvės šiandien E grupėje su pasaulio vicečempionėmis čekėmis susikaus dėl pirmosios vietos.
Lietuvos rinktinė Bydgoščiuje jau nugalėjo Turkiją, 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtoją ir užpernykštę Europos vicečempionę Rusiją, Europos čempionato debiutantę Didžiąją Britaniją ir pernykščio pasaulio čempionato pusfinalio dalyvę Baltarusiją.
Jaučiasi pamišusi dėl sporto
Jos ūgis – 162 centimetrai, jos tėvas kažkada buvo šešiais centimetrais aukštesnis. „Dabar jau esame beveik lygūs, tėtis su metais, matyt, susitraukė“, - šyptelėjo M.Achramavičienė. Jie abu nedidukai, bet tvirti, raumeningi, stiprūs, ištvermingi ir turintys stiprias rankas.
„Jos mažos, bet galingos, - ištiesusi delnus nusijuokė draugiško žvilgsnio rudakė. - Sako, kad rankas paveldėjau iš tėčio. Ir mano genetika yra iš tėčio. Jėgos ir ištvermės turiu tikrai daug“.
Buvęs regbininkas 63 metų J.Petkevičius netrukus vėl bėgios krosus, kartais per dieną įveikdamas kelias dešimtis kilometrų – jam tik reikia atsigauti po klubo sąnario operacijos. Jis jau vėl kilnoja svarmenis ir mina dviratį, o ant jo kūno nerasi nė gramo riebalų. Tokia pat ir Miglė. Kas rytą prieš septynias ji leidžiasi į Bydgoščiaus „Holiday Inn“ viešbučio treniruoklių salę ir pusantros valandos mankštinasi ant bėgimo takelio ir darydama pratimus. Nesvarbu, kad iki išnaktų masažavo rinktinės krepšininkes, dėjo kompresus ant sumuštų vietų ar tiesiog plepėjo apie gyvenimą.
„Kai pasportuoju, mano nuotaika – visai kitokia. Mama net juokiasi, kad su tėčiu esame ligoniai: negalime be sporto. Pavyzdžiui, per rinktinės fizinio parengimo stovyklą Palangoje viską su krepšininkėmis dariau, nė vieno pratimo nepraleidau, nes man tai yra malonumas: aš drauge su jomis bėgau, jaučiau, ką jos jaučia, žinojau, kurias vietas joms skauda. Man tai toks malonumas, aš taip myliu tą savo darbą, kad net sunku apsakyti“, - patikino krepšininkių Migliuku meiliai vadinama M.Achramavičienė.
Atskleidė savo amato paslaptis
Miglė dar gulėjo lopšyje, kai tėvas pradėjo tobulinti masažo įgūdžius ant jos nugaros. Kiekvieną vakarą J.Petkevičius ateidavo pas dukterį ir pradėdavo ją masažuoti. „Jei tik nepamasažuodavo, negalėdavau užmigti, - prisipažino M.Achramavičienė. - Nuo tada jaučiau jo rankas, jaučiau, kaip jis daro ir pati pradėjau tuo domėtis.
Buvome gal devynerių ar dešimties, kai, susitikusios kaime pas močiutę, su pussesere pačios pabandėme masažuoti. Pasistatydavome laikrodį ir, vis keisdamosi, masažuodavome viena kitą po 15 minučių“.
Lietuvos kūno kultūros akademijoje M.Achramavičienė gavo kineziterapijos bakalauro ir magistro diplomus. Kineziterapija – gydymas judesiu, masažo ten tik maža dalis. Todėl, dirbdama su krepšininkėmis, Miglė pritaiko universitete įgytas žinias: žaidėjoms parodo įvairių pratimų, pavyzdžiui, kaip mankštintis gavus traumą.
Svarbiausias masažo paslaptis jai atskleidė ne universiteto dėstytojai, o tėvas. Jis dukteriai parodė, žmogaus kūno taškus, išmokė ją teipavimo.
„Tėtis apskritai visko gyvenime mane išmokė. Jis yra mano idealas ir visi tai žino“, - tvirtino moterų rinktinės ir Lietuvos čempionės Kauno „VIČI-Aisčių“ komandos masažuotoja.
Prieš pradėdama dirbti su krepšininkėmis, Miglė buvo poliklinikos Kauno Šilainių rajone masažuotoja. Ten įgijo masažo praktikos.
„Dirbdavau nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Tai buvo nereali patirtis. Iš pradžių man visos nugaros atrodė vienodos, bet nuolat konsultavausi su tėčiu, kol galiausiai pati pradėjau justi, kuris raumuo atpalaiduotas, kuris – pernelyg įtemptas, kur reikia labiau paspausti, o kur – paglostyti“, - pasakojo M.Achramavičienė.
Širdis patarė rinktis krepšinį
Su krepšininkėmis ji dirba ketvirtus metus. Kai 2008-aisiais su vyru Justu ir vaikais Kipru bei Nida iš Kauno persikraustė į Vilnių, kad būtų arčiau tėvų, J.Petkevičius tuometės Vilniaus „Teo“ komandos vadovams užsiminė, kad duktė ieško darbo.
Buvęs „Teo“ krepšininkių masažuotojas Kostas Medvedevas jau buvo pradėjęs dirbti su Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjais, ir komandai reikėjo naujo masažo specialisto.
Sostinės klubo vienas vadovų Arvydas Tamašauskas pakvietė M.Achramavičienę pokalbio, bet moteris jau kaip ir buvo nutarusi priimti pasiūlymą dirbti viename grožio ir terapijos centre – eiti dirbti į krepšinio komandą ji šiek tiek baiminosi. Ne dėl patirties stygiaus, o dėl kitos priežasties.
„Visą gyvenimą mačiau tėčio darbą, mačiau, kiek jis būdavo namuose, todėl pasitariau su mama ir nusprendžiau, kad man reikėtų daugiau būti su šeima, nes esu moteris. Bet Arvydas pasikvietė mane antrą kartą ir paklausė, ką sako mano širdis. Pasakiau, kad ji linksta prie darbo su krepšininkėmis, nes sportas man yra viskas. Galiausiai priėmiau pasiūlymą ir nė sekundės dėl to nesigailėjau. Man tai – ne darbas, o malonumas“, - tvirtino M.Achramavičienė.
Tais pat metais ji buvo pakviesta prisidėti ir prie Lietuvos moterų krepšinio rinktinės.
Dalyvavo A.Sabonio vestuvėse
Miglė augo, matydama, kaip treniruojasi ryškiausios praėjusio amžiaus pabaigos Lietuvos krepšinio žvaigždės – A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas ir kiti, dėl kurių kone visi šalies žmonės kraustėsi iš proto.
Su krepšininkais ir savo tėvais švęsdavo Naujuosius metus, su krepšininkų vaikais žaisdavo per Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklas.
Tačiau ryškiausias M.Achramavičienės prisiminimas iš tų laikų – A.Sabonio ir Ingridos Mikelionytės vestuvės.
„Išprašiau ir kaimynė kirpėja man pirmą kartą padarė šukuoseną: susuko plaukus, supurškė juos laku. Jaučiausi labai graži“, - šypsojosi jauna moteris, jau nuo mažų dienų pradėjusi „sirgti“ krepšiniu.
Motina kurstė šeimos židinį
Kai tėvas su rinktine ar „Žalgiriu“ išvažiuodavo į varžybas, Miglė keldavosi net naktimis ir žiūrėdavo rungtynes. Jos motina per daug jaudindavosi, todėl išeidavo į kitą kambarį, o prie televizoriaus prilipusi Miglė jai šaukdavo, pranešinėdama, kas vyksta aikštėje.
„Visada labai laukdavau tėčio. Jis niekada negrįždavo tuščiomis – kartais parveždavo tokių dalykų, kokių net neįsivaizdavau, kad gali būti. Juk Lietuvoje tada beveik nieko nebuvo. Tačiau ne lauktuvės man buvo svarbiausia. Svarbiausias buvo tėtis. Jis man buvo viskas. Kaip ir dabar – jei tik nepamatau savaitę, darosi neramu. Tada turiu būtinai pas jį nuvažiuoti, apkabinti, pakalbėti“, - teigė M.Achramavičienė.
Ji – tėvo vaikas. Penkeriais metais vyresnis brolis Vaidas – mamos.
Chemikės išsilavinimą turinti Vilija Petkevičienė nebedirba nuo tada, kai Miglė pradėjo lankyti pirmąją klasę – atsidavė tik šeimai.
„Už tai jai galiu pasakyti didžiausią „dėkui“. Mama labai daug dirbo su mumis ir padarė taip, kad šeima man yra viskas. Ir ta šeima, kurią aš turiu, ir tėvai - kiekvieną laisvą minutę skiriu ir vienai, ir kitai. Tik dabar suprantu, kiek ji įdėjo ir kiek davė mums, kad visų mūsų santykiai dabar yra tokie nuostabūs“, - tvirtino M.Achramavičienė.
Pati pasukusi tėvo pėdomis ir dažnai su Lietuvos rinktine ar „VIČI-Aisčių“ komanda išvažiuojanti į varžybas M.Achramavičienė džiaugiasi, kad turi tolerantišką vyrą, kuris jai leidžia viską ir visur palaiko.
Buvęs plaukikas Justas Achramavičius yra „VIČI-Aisčių“ klubo administratorius ir dar moko plaukti vaikus.
„Mūsų vaikams, aišku, kažkiek sunkiau, kai manęs nebūna. Bet jiems skiriu daug laiko: penkiametę dukterį Nidą po rytinės treniruotės dažnai pasiimu iš darželio ir būnu su ja namuose iki vakarinės treniruotės, kol grįžta vyras. Kiprui – jau dešimt ir jis iš viso didelis. Abu mano vaikai jau dideli. Jie supranta mano darbą, supranta, kodėl ir kur išvažiuoju ir laukia grįžtančios. Kaip aš kažkada laukdavau tėčio“, - kiek tyliau ištarė M.Achramavičienė.
Krepšininkės moka atsidėkoti
Miglė, kaip ir jos tėvas vyrų rinktinėje, tarsi geroji komandos dvasia: visada puikiai nusiteikusi, besišypsanti, pasirengusi padėti.
Rinktinėje ji turi begales darbo – kasdien iki išnaktų masažuoja krepšininkes. Bet dėl to nesiskundžia.
„Kasdien apžiūriu visas. Kam kokios bėdos su kojomis, kam – su nugaromis. To darbo tikrai yra, bet kažkaip neskaičiuoji. Jei tau mieli žmonės, su kuriais dirbi, tai ir norisi jiems padėti. Tada kažkaip atsiranda ir jėgų.
Bet ir jos man atsilygina. Kai buvo laisva diena, Agnė Abromaitė atėjo ir padarė man masažą. Masažą man yra dariusios ir Gintarė Petronytė, ir Giedrė Paugaitė, ir kitos merginos. Jos irgi manimi rūpinasi ir jaučiu, kad myli ir vertina. O tai yra maloniausia. Tada dar labiau nori joms padėti, padėti, padėti, kad tik viskas būtų gerai“, - sakė M.Achramavičienė.