Kaip ir minėjau pirmajame savo dienoraštyje, gyvenime nemažai keliavau. Tai nebuvo turistinės- poilsinės kelionės, kurių metu supažindinama su gražiausiais šalies kampeliais, statiniais, paplūdimiais bei gardžiausiais valgiais. Tai buvo kelionės, kurių metu aš tiesiogiai galėjau pažinti skirtingas valstybes, kultūras, tradicijas, žmones bei jų gyvenimo būdą. Nemažai iš jų išmokau, nemažai gyvenimiškos patirties pasisėmiau. Iš kiekvienos valstybės pasiėmiau kažką, ko trūksta Lietuvai. Iš tiesų trūksta labai daug. Pradedant gamtos išsaugojimu, baigiant sveikatos ir švietimo reformomis. Didžiausią įspūdį man paliko Singapūras, tad šiandien šiek tiek apie jį ir kalbėsiu. Būdama ten, kiekvieną dieną stebėjaus šios mažos valstybės/miesto tvarka, kultūra. Negalėjau patikėti, jog pasaulyje gali būti tokia tobula valstybė. Apie šiukšlinimą ten net kalbos negali būti, nei vienam gyventojui nekiltų ranka numesti šiukšlę ne tam skirtoje vietoje, nuskinti medžio lapą ar gėlės žiedą, priklijuoti gumą ant suoliuko, pereiti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ar užsirūkyti kur papuola. Už visus šiuos poelgius gresia didžiulės baudos. Mieste daug informuojamųjų ženklų, kurie skirti ne tiek vietiniams, kiek turistams, nes tikriausiai ši tvarka jau seniai įaugusi į vietinių kraują.
Manau, labai veiksminga sistema, geras pavyzdys ir mūsų šaliai. Jeigu mūsų valstybė, gyventojų padedama, imtųsi kažko panašaus, Lietuva tikrai taptų švaresne ir dar gražesne. Nebereikėtų jokių švaros misijų kaip „Darom‘‘ , sumažintume mūsų valstybės taršą . Žinoma, vien švarios Lietuvos nepakanka tam, kad joje būtų gera gyventi. Reikia dar ir gerų sąlygų gyvenimui. Mums visada atrodo, jog gerai ten, kur mūsų nėra. Tačiau ar iš tiesų? Neveltui juk sakoma – svetimame krašte pranašu nebūsi. Be abejo atsivėrus galimybėms mokytis bei dirbti užsienyje, vis daugiau ir daugiau kraštiečių emigruoja. Nemanau, jog tai gera išeitis, o jeigu ir gera - tai tikrai laikina. Svetur visad jausies svetimas, ilgėsies to krašto, kuriame gimei ir užaugai, kuriame tavo šaknys, seneliai, tėvai, broliai ir seserys. Kiekvienas iš mūsų reikalingas Lietuvai. Ir tikiu, jog Lietuvos valstybė turi būti puoselėjama lietuvių širdyse ne Anglijoje, Airijoje ar Amerikoje, bet Lietuvoje.
Savo ateitį sieju su Lietuva, noriu čia mokytis, įgyti išsilavinimą, dirbti. Noriu būti reikalinga ir naudinga tėvynei. Noriu, kad kiekvienas pradėtumėme nuo savęs, padarytume nors kažką naudingo savo šaliai. Tada ir čia bus gera gyventi...
Viliuos, jog šie mano pamąstymai privertė nors vieną iš Jūsų susimąstyti. Tikiuos vieną dieną viskas pasikeis, dieną, kuri išauš dar negreitai.
Už J.Jašinskaitę galite balsuoti čia: https://mislietuva.lrytas.lt