Aferisto iš Egipto suvedžiota kaunietė: „Jie vienu metu veda po keliolika žmonų“ (nuotraukos)

Ši šviesiaplaukė, didelių mėlynų akių 32 metų moteris – toli gražu ne vienintelė lietuvaitė, užhipnotizuota egzotiško gražuolio arabų pasaulio „princo“ meilės apžavų ir nuo to skaudžiai nudegusi. Tačiau, ko gero, ne kiekvienas toks „princas“ yra tarptautinio masto aferistas, ketinantis kelti kandidatūrą artėjančiuose Egipto prezidento rinkimuose. O, pasak Rasos Molokhia, jos sutuoktinis Tameris, atėmęs dukterį ir šantažu išgavęs pinigus už Kaune parduotą butą, yra būtent toks.

Rasa neatmeta galimybės, kad jos sutuoktinis Tamer Magdy Anwr Molokhia galėjo būti vedęs net ir keliolika žmonų vienu metu. Kaip ir kiti du jo kolegos advokatai iš turistų pamėgtame Hurgados mieste įsikūrusios tarptautinių teisinių konsultacijų kontoros „Egypt&Europe International Legal Consulting“.

„Jie vienu metu tuokiasi su keliomis sutuoktinėmis. Ne su keturiomis užsienio pilietėmis, o su daugiau. Sugeba viską taip padaryti, kad visa tai atrodytų teisėta. Pagal arabų įstatymus, jiems galima vienu metu turėti keturias žmonas, bet šitie gudruoliai turi po keliolika. Tai neatitinka jokios pasaulio valstybės įstatymų“, - sako Rasa.

Tuokdamasi su egiptiečiu, Rasa sako nežinojusi, kas jis per žmogus. Akys atsivėrė palaipsniui. Iš nuotrupų, bendraujant su žmonėmis, jo darbo kabinete valant dulkes užtikus neapdairiai paliktus tam tikrus dokumentus, po to kraustantis, tvarkant daiktus radus kai kuriuos jo asmeninius dokumentus ar jų kopijas, pradėjo ryškėti tikrasis vyro veidas.

O pradžioje viskas atrodė romantiška ir tobula. „Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, - prisipažįsta moteris. Su būsimuoju savo vyru ji susipažino 2007 m. atostogaudama Egipte. Metais vyresnis už ją Tameris lietuvaitei pasirodė labai gražus, malonus ir protingas. „Jis prisistatė, kad yra advokatas. Aš pasakiau, kad irgi dirbu Lietuvos advokatūroje. Pasakiau jam, kad man įdomu, kaip dirba Egipto advokatai. Ir išsipildė mano svajonė...“ - pasakojo Rasa.

Įsiplieskusi meilė paliko vaisių. 2007 m. rugsėjo 29 dieną Kauno klinikinėje ligoninėje Rasai gimė dukra. „Pavadinau ją Eva, užrašiau savo mergautine pavarde – Trainytė“, - sako moteris. Gimimo liudijime tėvas įrašytas nebuvo. Bet egiptietis Tameris atvažiavo į Lietuvą, notarų biure buvo pripažintas tėvu, dukrai buvo suteikta jo - Molokhia – pavardė. 2008 m. Rasa su Tameriu susituokė.

„Tuokėmės Kauno rotušėje, - pasakoja Rasa. - Civilinės metrikacijos įstaiga paprašė užsienio piliečio pristatyti pažymą, kad jis šiuo metu nėra vedęs. Egipto pilietis Tameris Molokhia pristatė pažymą, išduotą Egipto nekilnojamojo turto administracijos – ši institucija jų šalyje už tai atsakinga. Viskas atrodė tvarkingai, buvo visi reikalingi antspaudai. Bet šitoje pažymoje buvo vienas sakinys: „Nekilnojamojo turto administracija neatsakinga už šio pareiškimo naudojimą už Egipto ribų“. Šitas sakinys tai institucijai suteikia neliečiamybės statusą. Pristatęs tokią pažymą, Egipto pilietis gali susituokti vienu metu skirtingose pasaulio valstybėse su keliolika moterų.“

Tačiau tuo metu jokių įtarimų nekilo. „Aš savo noru išėjau iš Lietuvos advokatūros ir išvykau gyventi į Egiptą. Pagalvojau, kad dukra turi turėti abu tėvus. Mano išsilavinimas, aišku, labai svarbu, ir žinojau, kad gyvendama Egipte aš jo panaudoti negalėsiu, bet maniau, vaikui gyventi su abiem tėvais yra svarbiau“, - sako vaiko netekusi motina.

Gyventi su kitataučiu buvo nelengva. Vyras prašė, kad Rasa priimtų musulmonų tikėjimą, kad nekalbėtų su savo dukra lietuviškai, kad melstųsi penkis kartus per dieną – norėjo ją paversti savo aplinkos žmogumi. Bet gimusiai ir augusi Lietuvoje krikščionei tokie reikalavimai buvo nepriimtini. Dėl to kilo daugybė konfliktų.

Vieną dieną į Rasos ir Tamerio namus Hurgadoje atėjo vieno iš trijų advokatų, dirbusių minėtoje kontoroje „Egypt&Europe International Legal Consulting“, Ahmedo Helmy Solimano žmona – Egipto pilietė, teisininkė, vardu Ranja. Verkdama, nelabai gerai mokėdama angliškai, bandė Rasai papasakoti, kad užtiko savo vyrą su kita moterimi – Belgijos piliete.

„Aš ją raminau, bet pati po truputį susidariau vaizdą, kas per žmonės tie trys advokatai. Grįžo namo Tameris. Aš jam pasakiau, kad neįsivaizduoju, kaip jo kolega, būdamas vedęs Ranją, gali būti su kita. O jis man liepė nesikišti, esą, tai Ranjos ir Ahmedo reikalas. Mane ši situacija labai sukrėtė. Pasakiau, kad nenoriu gyventi su žmogumi, kuris toleruoja tokius kolegos ir draugo poelgius“, - pasakoja lietuvė.

Tarp sutuoktinių įvyko konfliktas. „Jis paėmė dukrytę ant rankų ir ją laikydamas mane mušė. Po to atidarė duris ir išstūmė per jas sakydamas, kad savo vaiko daugiau nematysiu. Ir išėjęs dar mane spardė laiptais žemyn. Dukrytė, kuriai tuomet buvo maždaug dveji metukai, viską matė, taip pat išėjo ant laiptų. Aš verkiau, prašiau liautis, kad bent jau ji to nematytų“, - ir dabar, visa tai prisiminusi, negali suvaldyti ašarų Rasa.

Išėję į laiptinę kaimynai pradėjo laikyti įsisiautėjusį vyrą. Rasa išėjo į lauką be paso, sumušta, be vaiko. Verkdama paskambino draugei rusei teisininkei, su kuria susipažino gyvendama Egipte. Draugė atvažiavo, ramino, kad gal viskas susitvarkys. Kitą dieną Rasa nuėjo į atsitiktinę Hurgados miesto advokatų kontorą. Advokatui išdėstė savo situaciją - kad iš jos atimtas vaikas, jos ir vaiko lietuviški pasai, ji yra sumušta. Pasakė, kad jai reikės advokato paslaugų skirtis ir prisiteisti vaiką.

„Advokatas, manęs išklausęs, pasiėmė mobilųjį telefoną ir surinko man nežinomą numerį. Pakalbėjo arabų kalba su kažkuo kelias minutes, padėjo ragelį ir sako: „Aš kalbėjau su tavo vyru.“ Man pasidarė silpna, paprašiau vandens. Apie advokato profesinę etiką čia net nėra ką kalbėti. Atsistojusi jam padėkojau ir išėjau“, - sako lietuvė.

Ji vėl susitiko su Ranja. Sužinojo, kad Tameris išsivežė jos dukrą į Aleksandriją, kur gyvena jo tėvai. Atstumas nuo Hurgados – apie tūkstantis kilometrų. Nedvejodama moteris sėdo į autobusą ir tūkstantį kilometrų važiavo. Pavargusi, verkdama nuėjo į jo tėvų namus. Jo tėvams pasakė, kad vyras ją sumušė, atėmė lietuviškus pasus, ir kad kažkaip reikia spręsti šitą klausimą.

„Tai buvo paskutinė diena, kai mačiau savo dukrą. Kambaryje priešais mane sėdėjo Tameris, man iš dešinės – jo tėvas. Tame pačiame kambaryje – Tamerio mama, Tamerio tėvo sesuo su vyru, Tamerio mamos sesuo su vyru. Į kambarį buvo susirinkusi visa giminė. Tameris manęs klausė: „Ko tu nori?“ Aš pasakiau, kad noriu išvažiuoti, kad jis atiduotų mano pasą. Pasakiau, kad mes kartu gyventi nebegalime. Jis pašoko ir pradėjo mane spardyti. Tamerio tėvas atsistojo tarp mūsų ir mus išskyrė. Tada Tameris išėjo, parsinešė arabų kalba surašytus dokumentus ir pasakė, kad galėsiu išeiti, kai juos pasirašysiu. Tamerio tėvas pasakė: „Tu išvažiuosi į Lietuvą, o tavo vaikas liks čia.“ Aš pasakiau, kad be vaiko niekur nevažiuosiu“, - pasakojo Rasa.

Bet ji buvo priversta nusileisti. Tamerio šeima, žinoma, palaikė jį. Mažoji Eva liko senelių bute. Kol vyko visas dramatiškas pokalbis, ji lakstė iš vieno kambario į kitą su pussesere. Rasa nemano, kad dukrytė suprato, kas vyksta, nors įtampą, ko gero, jautė.

Moteris nuvažiavo į Egipto sostinę Kairą, Lietuvos Respublikos ambasadą, ir paprašė išduoti jai laikiną kelionės dokumentą, nes lietuviškas pasas iš jos atimtas. Tuo metu dirbusi atašė Agnė Purvinytė išdavė prašomą dokumentą. Rasa nusipirko lėktuvo bilietą, bet oro uoste jai pasakė, kad ant laikinojo pažymėjimo, kurį jai išdavė Lietuvos Respublikos ambasada, nėra tam tikrų reikalingų antspaudų, ir jie negali jai leisti išvykti iš Egipto Arabų Respublikos.

Atašė pasakė, kad dokumentą Rasai išdavė ta pačia tvarka, kaip ir visiems, ir iki šiol niekas neturėjo jokių problemų, tad ji šituo klausimu jai niekuo negali padėti. Rasa paskambino Tameriui ir pasakė, kad jos neišleidžia dėl trūkstamų antspaudų. Jis atvyko į Kairą kartu su kolega Ahmedu ir greitai viską sutvarkė. Rasa išskrido.

Ryšys, nutrauktas su dukra, buvo siaubingas stresas. Su Tameriu Rasa bendraudavo per „Skype“. Jis sakydavo: „Jeigu tu nori dar kada nors pamatyti savo vaiką, turi įvykdyti šiuos reikalavimus: atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ir parduoti butą Kaune.“ Visus sutuoktinio reikalavimus Rasa užfiksavo pas antstolį. Vyras net nurodė terminą, per kiek laiko Rasai reikia parduoti butą ir išsiųsti jam pinigus – dvi savaites. Vėliau terminas sutrumpėjo iki dviejų dienų. Taip pat Tameris reikalavo atsiųsti dokumentą, įrodantį, kad ji paprašė atsisakyti Lietuvos pilietybės.

Rasa nemano, kad egiptiečio tikslas buvo ją susigrąžinti. „Manau, kad jo tikslas buvo su manimi susidoroti, - sako moteris. - Atsisakius Lietuvos pilietybės, jokia valstybė manęs negins, ir aš tapsiu jam nepavojinga.“

Nepaisydama artimųjų atkalbinėjimų, Rasa per dvi dienas pardavė butą ir nusiuntė Tameriui pinigus – troškimas susigrąžinti vaiką buvo stipresnis už sveiko proto balsą. O pilietybės klausimu nusprendė sugudrauti. Ji žinojo, kad paprašius atsisakyti Lietuvos pilietybės, duodamas 6 mėnesių terminas apsigalvoti. Parodžiusi egiptiečiui dokumentą, kuriuo prašo atsisakyti pilietybės, vėliau lietuvė ketino prašymą atsiimti.

Nuvažiavusi pas vyrą į Aleksandriją, Rasa padėjo prieš jį ant stalo dokumentus, įrodančius, kad visi jo reikalavimai įvykdyti. Tačiau Tameris pradėjo tvirtinti, kad pinigų negavo, o ant pilietybės atsisakymo dokumento nėra visų reikalingų parašų ir antspaudų, todėl vaiko Rasa vis tiek nematys.

Grįžusi į Lietuvą, moteris iš banko gavo pažymą, kad tarptautinis pavedimas tikrai buvo įvykdytas, ir pinigai – daugiau nei 40 tūkst. eurų - „įkrito“ į T.Molokhia asmeninę sąskaitą per patį jo gimtadienį, 2009 m. rugsėjo 13 dieną.

Lietuvos įstatymai prieš psichologinį smurtą ir šantažą šeimos viduje pasirodė bejėgiai. Moteris kreipėsi į prokuratūrą Kaune. Pasakė, kad yra šantažuojama, kad iš jos pagrobtas vaikas. Tačiau Lietuvos teisėsaugai pasirodė, kad tai Rasos ir jos egiptiečio vyro šeimos reikalai. Buto pardavimas ir pinigų išsiuntimas, esą, yra šeimos vidaus reikalas, o vaikas gali gyventi su bet kuriuo iš sutuoktinių, todėl egiptiečio apkaltinti vaiko pagrobimu nėra pagrindo.

Tačiau išsiskyrusi Lietuvoje ir turėdama Lietuvos teismo sprendimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja, moteris vaiko vis vien neatgautų, nes Egipte mūsų teismų sprendimai neturi jokios teisinės galios. Ji neabejoja, kad Egipte vyras advokatas visus dokumentus sutvarkytų taip, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

„Žinau, kad tuo pačiu metu, kai buvo susituokęs su manimi, jis taip pat buvo vedęs Belgijos pilietę Marie Josee Verboven“, - drąsiai teigia Rasa Molokhia. Dar gyvenant su Tameriu, palaipsniui prieš jos akis atsivėrė aferos, į kurias jos vyras ir kiti du kolegos advokatai iš „Egypt&Europe International Legal Consulting“ įtraukdavo ir apgaudavo Egipte investuoti nusprendusius užsieniečius, o ypač – užsienietes.

„Šitie trys vadinamieji advokatai vienu metu veda vyresnio amžiaus, bet nebūtinai, pasiturinčias moteris, ir laikui bėgant iš jų, kaip aš įsitikinusi, šantažo būdu atima jų nekilnojamąjį turtą, persirašo jį savo vardu. Kas įdomiausia - tos moterys, kurios šiek tiek priešinasi tam ir bando atsikovoti savo teises arba kažkokiu būdu tai paviešinti, tiesiog miršta“, - sako Rasa.

M.J.Verboven, susituokusi su T.Molokhia, Egipte įkūrė nekilnojamojo turto agentūrą „Josy – Tam“, padedančią užsieniečiams įsigyti nekilnojamojo turto Egipte. Tameris teikė teisines paslaugas, Marie Josee dirbo kaip vadybininkė. Jie kartu gyveno ir dirbo Hurgados mieste, vilų rajone.

Belgė rašė į policiją ir įvairioms Belgijos ir Egipto institucijoms, skųsdamasi, kad Tameris ją apgavo, pavogė iš jos teises į agentūrą, ją išnaudojo, paėmė iš jos pinigus. Bet Tameris tą moterį privertė pasirašyti, kad visa tai, ką ji rašė, yra netiesa.

„Prisipažįstu, kad tarp mūsų su Tameriu Molokhia nėra jokių santykių, ir aš niekada su juo negyvenau, niekada jam nedaviau jokių baldų ir kitų daiktų. Prisipažįstu, kad pareiškimas, kurį rašiau prieš jį Hurgados policijos komisariate, yra mano įsivaizdavimas ir nėra tiesa. Aš rašiau tą pareiškimą tik todėl, kad buvau supykusi, jog jis sustabdė mano vadybininkės darbą nekilnojamojo turto agentūroje, kuri priklausė jo seseriai“, - į jos rankas pakliuvusią dokumento kopiją cituoja lietuvė teisininkė.

Kaip Tameris sugebėdavo išgauti tokius nukentėjusių moterų pripažinimus, Rasa sako patyrusi ir savo kailiu: „Kai jis atėmė iš manęs mano ir dukros lietuviškus pasus ir mane sumušė, aš nuėjau į policijos komisariatą Hurgados mieste – turbūt tą patį, į kurį nuėjo ir M.J.Verboven. Parašiau pareiškimą, kad iš manęs atimti pasai. Jam paskambino iš policijos komisariato ir pranešė, kad yra pareiškimas. Jis mane vėl sumušė. Nuvažiavome kartu į tą patį policijos komisariatą. Pasirašiau arabišką dokumentą, nemokėdama arabų kalbos, kad aš, Rasa Molokhia, prisipažįstu, kad mano rašytas pareiškimas, kad iš manęs pavogti pasai, yra netiesa, visa tai yra mano vaizduotė. Aš nieko nekaltinu dėl lietuviškų pasų dingimo ir manau, kad juos pamečiau ten ir ten.“. Vyras sugalvojo visą tą turinį ir Rasos paprašė pasirašyti. Ji sutiko, nes priešingu atveju Tameris žadėjo iš jos atimti vaiką.

2009 m. rugsėjį Rasa gavo anoniminį anglų kalba kompiuteriu spausdintą laišką, išsiųstą iš Ispanijos. Draugu pasivadinęs asmuo, į laišką įdėjęs T.Molokhia asmens tapatybės kortelės kopiją, rašė žinantis, kas atsitiko, vardijo silpnąsias Tamerio puses ir ragino nepasiduoti, kovojant už save. „Nutrauk visas pinigų perlaidas, žinodama, kad jis vagia iš kitų. Jis yra susijęs su daugybe moterų“, - rašė anonimas. Moteris mano, kad šį laišką jai parašė M.J.Verboven. Rasa tarpininkaujant Lietuvos institucijoms bandė šią moterį surasti, bet nesėkmingai. Netrukus internete Rasai pavyko rasti informacijos, kad 2010 m. Belgijos pilietė M.J.Verboven buvo palaidota. „Aš manau, kad jie ja atsikratė“, - sako lietuvė.

Rasa sužinojo, kad buvo ir daugiau tokių moterų, užsienio piliečių. Su visomis Tameris ir, tikėtina, kiti du tos pačios advokatų kontoros nariai, laiškuose, kuriuos Rasa perskaitė ir atsispausdino, įlindusi į vyro elektroninio pašto dėžutę, kalba tą patį – apie nekilnojamojo turto verslą ir apie jausmus. „Visas tas moteris jie veda, o paskui iš jų visų išsireikalauja perrašyti nekilnojamąjį turtą“, - įsitikinusi ji. Lietuvė rado Tamerio susirašinėjimus su Belgijos piliete Marina, Italijos piliete Mikela ir kitomis. Moterys paprastai įkliūva, atvykusios į Egiptą daryti verslo. Joms prisireikia advokatų paslaugų, ir taip jos susipažįsta su „Egypt&Europe International Legal Consulting“ advokatais.

Aferistų advokatų aukų sąraše – ir vyrai. Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos piliečiai, norėdami investuoti pinigus Egipte, kreipiasi į advokatus. Advokatai padeda jiems įkurti kompanijas. „Aš esu įsitikinusi, kad susidėję su šitais žmonėmis, tie piliečiai pinigus tikrai praras“, - sako Rasa. Gyvendama su Tameriu, ji girdėjo klientų pavardes, matė ir moteris, su kuriomis jis bendrauja – informacija susikaupė palaipsniui.

„Savo CV jis rašo, kad jo kaip advokato specializacija – kontraktai, tarptautinė teisė ir tarptautiniai nusikaltimai. Žmogus turi žinių ir jomis naudojasi nusikalstamiems tikslams“, - su kartėliu sako teisininkė.

Rasa kreipėsi Lietuvos kriminalinę policiją, prašydama pagalbos. Kriminalistai atrašė, kad moters pateikta informacija buvo perduota tarptautinių ryšių valdybai, prašant užklausti Vokietijos Federacijos, Belgijos Karalystės ir Rusijos Federacijos interpolo nacionalinius biurus, kad būtų nustatyta, ar jos išdėstyti faktai dėl galimai nusikalstamų veikų šių valstybių teritorijose bei prieš šių valstybių piliečius atitinka tikrovę. Atsakymas buvo – nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių išsakytus teiginius. Tačiau moteris džiaugiasi bent jau tuo, kad jos paminėtos pavardės liks įrašytos dokumentuose, ir jeigu kas nors dėl panašių nusikaltimų kreipsis ateityje, tai nebebus pirmas kartas.

Panašiai, kaip ji gavo nuo nukentėjusios nuo T.Molokhia moters anoniminį laišką, ji išsiuntė įspėjamus anoniminius laiškus kitoms jai žinomoms potencialioms aferisto aukoms. O pati, bendradarbiaudama su tarptautine organizacija „Reunite“, žada nenuleisti rankų ir daryti viską, kad teisėtais būdais susigrąžintų dukrą.

Rasa pažinties pradžioje paklausė Tamerio, ar jis priklauso kokiai nors politinei organizacijai – tai buvo 2007 metais. „Jis man pasakė, kad anksčiau priklausė „Musulmonų brolijai“, bet dabar jos narys nėra. Tuo metu Egiptą valdė prezidentas H.Mubarakas, ir šita organizacija buvo uždrausta. Tuo metu prisipažinti, kad esi šios partijos narys, buvo negalima – jos nariai buvo sodinami į kalėjimus“, - sakė lietuvė.

Maždaug prieš mėnesį bendraudama „Skype“ su Tameriu, ji pagaliau pamatė savo dukrą. „Jis laikė ant kelių mūsų dukrą, rodė man ją, žaidė mano jausmais. „Atsisakyk Lietuvos Respublikos pilietybės ir atvažiuok į Egiptą. Gyvensime kartu ilgai ir laimingai“, - sakė jis.“

Rasa vyro klausė, kodėl jis taip nori, kad ji atsisakytų pilietybės. O jis pareiškė: „Aš dalyvausiu rinkimuose.“ Netrukus vyks rinkimai į Egipto parlamentą, o vėliau – prezidento postą. Pasak Rasos, politinė partija, kuriai priklauso visi trys draugai advokatai, vadinasi ELROAEA – tai „Musulmonų brolijos“ atšaka.

Tameris Rasai sakė dalyvausiantis rinkimuose į prezidentus. Jis sakėsi pats dalyvavęs darbo grupėje, keitusioje Egipto konstituciją ir įvedusioje pataisas. Buvo įtraukta pataisa, kad Egipto prezidentas negali būti vedęs ne musulmonės ir ne Egipto pilietės. „Kadangi prezidento žmona negali būti ne musulmonė ir ne Egipto pilietė, aš padarysiu tau Egipto ID kortelę, ir tu būsi egiptietė“, - žadėjo vyras.

„Aš suprantu, kad visa tai yra blefas, eilinis jo psichologinis manevras, siekiant susidoroti su manimi, - sako Rasa, visiškai nesužavėta perspektyvos būti Egipto prezidentiene. - Jo tikslas – kad aš atsisakyčiau Lietuvos pilietybės, atvykčiau pas jį, ir jis galėtų su manimi susidoroti. Galbūt taip, kaip su Marie Josee Verboven.“

Ar tikrai Tameris kandidatuos į Egipto prezidentus, Rasa sako nežinanti, bet mananti, jog toks žmogus tikrai neturėtų kandidatuoti į šį postą.

Pamačiusi, kad teisiniu požiūriu atsimuša į sieną, šiemet Rasa vėl buvo nuvažiavusi pas Tamerį ir bandė susitarti civilizuotai, bet nepavyko. Jis neleido net pamatyti dukros, sakydamas, kad moteris ją pagrobs, nors ji prisiekinėjo to nedarysianti. Tai buvo kaip tik prieš pat Egipto revoliuciją. Ji girdėjo Tamerio kalbas apie tai, jog reikia nuversti prezidentą H.Mubaraką, kuris skurdina Egiptą ir vykdo Amerikai naudingą politiką. Išskridus iš Egipto, po dviejų dienų prasidėjo revoliucija.