Viešbučio darbuotojos tapatybę kruopščiai slepia Niujorko teismo pareigūnai. Iki šiol apie ją žinoma tik tiek, kad 32 metų moteris į JAV atvyko iš Gvinėjos.
Būtent šioje skurdžioje šalyje Afrikos šiaurės vakaruose apsilankė JAV dienraščio „The New York Times” žurnalistai.
Ji ieškojo atsakymo į klausimą, koks buvo tarptautinio skandalo epicentre atsidūrusios moters gyvenimas iki jau legendomis apipinto susitikimo su D.Straussu-Kahnu jo kambaryje viešbutyje „Sofitel”.
Advokatai nusitaikė į moterį
Buvusio TVF vadovo, laukiančio bylos svarstymo namų arešto sąlygomis Niujorke, advokatai pažadėjo kuo kruopščiau išnagrinėti gvinėjietės praeitį.
Mat sprendimą priimsiantis teismas turės patikėti arba D.Strausso-Kahno, arba jo užpultos moters žodžiais.
D.Straussas-Kahnas, prieš incidentą laikytas vienu realiausių kandidatų pakeisti Nicolas Sarkozy Prancūzijos prezidento poste, nusamdė ir privačių detektyvų armiją.
O jam atstovaujantys teisininkai neseniai dar kartą pareiškė turintys „daug įvairios informacijos, kuri iš esmės sugriaus moters patikimumą”.
Tiesa, advokatai į smulkmenas nesileidžia. Ir pati gvinėjietė į viešumą nelenda, su žurnalistais nekalba. Todėl bet kokią informaciją apie D.Strausso-Kahno karjerą sužlugdžiusią moterį žiniasklaida gaudo iš ją pažįstančių ir pažinojusių žmonių.
Nors internete gegužės pabaigoje buvo sušmėžavusi tariama gvinėjietės pavardė – Nafissatou Diallo, ši informacija niekur nepatvirtinta.
Augo religingoje šeimoje
Iš molio drėbta trobelė Gvinėjos kaime, kuris net nepažymėtas žemėlapyje. Nei elektros, nei švaraus vandens. Iki artimiausio kelio – 15 minučių pėsčiomis.
Tokioje itin skurdžioje aplinkoje užaugo D.Strausso-Kahno taikiniu pasirinkta moteris. Apie mokyklą ji galėjo tik pasvajoti.
„Ji yra paprasta kaimietė, nesimokiusi mokykloje. Vaikystėje ji skaitė tik Koraną”, – teigė vyresnysis moters brolis 49 metų Mamoudou.
Pasak Mamoudou, sesuo yra jauniausia iš penkių vaikų, užaugusių itin religingoje musulmonų šeimoje.
Vaikų tėvas buvo bendruomenės gerbiamas imamas – musulmonų dvasininkas vietos mečetėje. Tad jo vaikai buvo mokomi namuose – iš tradicinių medinių lentelių, kuriose išraižomos Korano eilutės.
„Mūsų tėvas buvo griežtas.
Kaip ir mes visi, sesuo buvo išmokyta elgtis kukliai ir gerbti vyresniųjų valią, – tvirtino Mamoudou. – Kol ji gyveno su mumis, niekas net nežinojo, kad ji galėtų apsiginti. Ji niekuomet su niekuo nesiginčijo, nieko neprašė – net būdama alkana.”
Ištekėjo už tolimo pusbrolio
Molinės trobelės kaime, kuriame augo gvinėjietė, jau nėra – ją pakeitė spartietiškai įrengtas betoninis namas.
Trobelėje mergina gyveno, kol sulaukė 17 metų. 1996-aisiais ji išvyko į Gvinėjos sostinę Konakrį ieškoti darbo.
Tačiau po dviejų mėnesių su jauna mergina susisiekęs tėvas liepė grįžti į gimtąjį kaimą. Gvinėjietė buvo ištekinta už aštuntos eilės pusbrolio.
„Ji galbūt ir nenorėjo tekėti, bet tikrai neturėjo kito pasirinkimo”, – pasakojo Mamoudou.
Į kitą kaimą išsikrausčiusi jaunavedžių šeima greitai padidėjo iki trijų asmenų – moteris susilaukė mergaitės.
Bet gvinėjietės vyras netrukus susirgo ir mirė – būtent tuomet ji nutarė emigruoti į JAV, kur gyveno jos sesuo Hassanatou.
23 metų afrikietė, atvykusi į Niujorką, tapo viena iš tūkstančių naują gyvenimą naujuose namuose pradedančių imigrantų. Moteris visiškai nemokėjo anglų kalbos.
„Visi nori išvykti į Ameriką. Patys suprantate, kodėl žmonės nori palikti Afriką”, – teigė Mamoudou.
Niujorke dirbo restorane
Dabar aiškėja, kad gvinėjietė į JAV išvyko laimėjusi žaliąją kortą – bilietą legaliai gyventi Amerikoje.
Atvykusi į Niujorką ji apsistojo Bronkse. Čia gyvena beveik visa miesto gvinėjiečių bendruomenė. Netrukus moteris pasibeldė į afrikietiško maisto restorano „Marayway” Bronkse duris. Jo savininkas Bahoreh Jabbie priėmė ją dirbti padavėja.
Beveik 6 metus atvykėlė kone kiekvieną vakarą padėdavo B.Jabbie ir jo žmonai Fatimai tai virtuvėje, tai prie klientų staliukų.
„Ji beveik nepasakojo apie savo asmeninį gyvenimą, bet dirbo gerai ir kruopščiai.
Mes gerai sutarėme”, – prisiminė B.Jabbie, kuris į Niujorką atvyko iš Gambijos.
Mėgsta žiūrėti komedijas
Vis dėlto vieną dieną gvinėjietė B.Jabbie paliko restoraną ir išėjo dirbti į viešbutį „Sofitel” – dėl geresnio atlyginimo.
Netrukus moterį supanti aplinka visiškai pasikeitė. Vietoj apšiurusio restoranėlio neišvaizdžiame ir pavojingame Bronkso rajone ji kasdien matė prabangiausius Manhatano pastatus netoli garsiosios „Times” aikštės.
Prašmatnus ir viešbutis „Sofitel” – tviskantis vestibiulis, kone auksu žibantys kambariai.
Tačiau paskambinusi artimiesiems į Gvinėją moteris apie darbą nekalbėdavo.
Pasak Mamoudou, „tiktai apie dukterį, kuri dabar paauglė”.
Neaišku, ką ji veikdavo po darbo. Tik vienas jos draugas prasitarė, kad gvinėjietė retkarčiais užsukdavo į afrikietišką kavinukę „Cafe 2115” Harleme. Čia dažniausiai po darbo susirenka afrikiečiai taksistai – per plačiaekranius televizorius žiūrėti žinių iš Afrikos prancūzų kalba.
„Ji nėra staigiai užsiplieskianti moteris, – teigė vienas gvinėjietės pažįstamas. – Ji gyvena ramiai, o namuose kasdien žiūri Nigerijoje kuriams komedijas.”
Tikriausiai liudys tik kitąmet
Akivaizdu, kad gvinėjietės gyvenimas iki incidento gegužės 14-ąją niekuo nesiskyrė nuo kitų imigrantų iš Afrikos.
Dabar jis visiškai kitoks. Išanalizuoti jos asmenybę ir kasdienybę nusiteikę tiek žurnalistai, tiek teisininkai.
Moters artimieji tvirtina po gegužės 14-osios su ja dar nekalbėję, bet tiki, kad viskas baigsis laimingai.
„Taip, mes visi sutrikę, nežinome, kas vyksta. Bet mūsų sesutė išsikapstys – jai padės Dievas”, – teigė Mamoudou.
Kol prabils pati gvinėjietė, greičiausiai teks palaukti kitų metų sausio. Tik tuomet, pasak Niujorko teismo atstovų, turėtų prasidėti bylos svarstymas.
Užpuolė išėjęs iš dušo?
* Viešbučio „Sofitel” kambarinės teigimu, D.Straussas-Kahnas ją užpuolė, kai ši atėjo tvarkyti jo kambario.
* Esą kambarinei būnant apartamentų prieškambaryje, iš vonios staiga išbėgo nuogas D.Straussas-Kahnas ir bandė priversti lytiškai santykiauti.
* Anot bylos tyrėjų, prancūzas nutempė moterį ant miegamojo lovos ir užrakino apartamentų duris. Nors kambarinė laimėjo grumtynes, D.Straussas-Kahnas netrukus nutempė moterį į vonios kambarį ir puolė dar kartą.
* Kambarinei pavyko išsilaisvinti, pabėgti iš apartamentų ir apie užpuolimą pranešti viešbučio darbuotojams. Šie paskambino pagalbos telefonu.
* Kai atvažiavo policija, D.Straussas-Kahnas jau buvo išvykęs iš viešbučio. Manoma, kad paskubomis, nes pareigūnai jo kambaryje rado mobilųjį telefoną ir kitų asmeninių daiktų.
* D.Straussas-Kahnas buvo suimtas netrukus po to, kai iš Niujorko Johno F.Kennedy oro uosto paskambino į viešbutį pranešti, kad kambaryje paliko telefoną.
* Viešbučio tarnautojai pažadėjo atvežti telefoną į oro uostą. Tačiau čia prancūzas sulaukė ne telefono, o policininkų, kurie jį suėmė.