Visi 7 810 suaugusių Monako valdinių buvo pakviesti į
priėmimą viduramžiais statytuose Grimaldi rūmuose,
iškilusiuose virš šio mažyčio mokesčių rojaus pagrindinės
prieplaukos. Susirinkusi minia pratrūko džiaugsmo šūksniais, kai
jaunavedžiai, kurie, kaip atrodė, jaudinosi, davė jungtuvių
priesaiką.
„Dar kartą per savo septynis amžius trunkančią istoriją
Grimaldi dinastija atsiveria naujam pasauliui“, - įregistravęs
civilinę santuoką paskelbė Monako civilinių aktų registratorius
Philippe'as Narmino.
„Įsijungdama į ją, madmuazele, atnešate savo jaunystės
gaivumą, kitos kultūros turtingumą ir savo žvilgsnio modernumą“,
- sakė jis, o Charlene, kuri vilkėjo pačios kurta melsva suknele,
šypsojosi.
Paklausta, ar sutinka tekėti už Alberto, plaukimo čempionė
tvirtai atsakė „Taip“, o jaunikis pabučiavo jai
ranką. Ceremoniją stebėjo maždaug 90 artimų draugų ir
giminaičių; Alberto sesuo princesė Stephanie šluostėsi
akis nosinaite.
Sosto salėje vykusi ceremonija susirinkusiai miniai buvo rodoma
didžiuliuose ekranuose. Paskui pora pasirodė balkone, trumpai
pasibučiavo, pamojavo susirinkusiems ir nusileido pas juos. Žmonės
šaukė „Valio!“.
„Šių vestuvių laukėme netrumpai, - sakė viena 30 metų
moteris, kuri ir pati kitą mėnesį rengiasi tekėti. - Tai moderni
santuoka, tarptautinė, ne dinastinė. Jis pasirinko paprastą ir
diskretišką žmogų, (tokį), kaip mes“.
Po penktadienio ceremonijos šeštadienį pora tuoksis katalikų
bažnyčioje. Šioje ceremonijoje dalyvaus kitų šalių karališkieji
asmenys ir žvaigždės iš mados bei šou verslo pasaulio.
Ilgai pleibojumi laikytu 53 metų princo viengungystė jau buvo
pradėjusi bandyti jo pavaldinių kantrybę. Užtat dabar jis jiems
dovanojo stotingą šviesiaplaukę kunigaikštienę su savitvarda ir
stiliumi, ir monakiečiai tikisi, kad pora susilauks įpėdinio bei
užtikrins tvarkingą, teisėtą sosto paveldėjimą.
Monako elitas viliasi, kad šios vestuvės pagerins Grimaldi
įvaizdį, visai kaip ir kiek anksčiau Londone įvykusios metų
karališkosios vestuvės suteikė taip reikalingą stimulą britų
monarchijai.
„Viliuosi, kad ši diena žymi naują startą mūsų šaliai“, -
Monako gyventojams pasakė Albertas, kuris pažadėjo atversti „naują
Kunigaikštystės istorijos puslapį“.
Poros pavaldiniai susidėjo ir drauge nupirko jai dovanas: 19-ojo
amžiaus prancūzų skulptoriaus Antoine'o Bourdelle'io darbą ir rusų ekspresionisto Vasilijaus Kandinskio
paveikslą, pieštą guašu.
Vėliau Monako piliečiai patraukė į uostą drauge su
tūkstančiais turtingų Monake gyvenančių užsieniečių išgerti
ir paragauti tradiciniu Pietų Afrikoje būdu ant atviros ugnies
iškeptos mėsos.
Rausvą alų su spanguolėmis padarė nuosava mažutė Monako
alaus darykla, o pramogą garantavo elektropopmuzikos pionierius
Jeanas-Michelis Jarre'as, pakrantėje
surengęs didžiulį garsų ir šviesų šou.
85 tūkst. žmonių miniai J.-M.Jarre'as pareiškė: „Man didelė
garbė ir privilegija scenoje pasveikinti jaunavedžių porą, kurią
mylime“. Vienas naujas numeris buvo skirtas „jums, kunigaikštiene
Charlene“.
Koncertas baigėsi uoste stovėjusių jachtų sirenų garsais.
„Tai laiminga diena. Monakas matė užtektinai sielvarto, - sakė
vienas 86 metų monakietis, kuris dar prisimena 1956 metais įvykusias
Alberto tėvų - kunigaikščio Rainier ir Holivudo deivės
Grace Kelly - vestuves. - Svarbu, kad būtų įpėdinis“.
Mažytėje monakiečių bendruomenėje sklando daugybė gandų,
bet daugelis vietos gyventojų nenori dalytis savo rūpesčiais su
pašaliniais, o daugelis tų, kurie kalbėjosi su žurnalistais,
nesakė savo vardų.
„Vestuvės užtikrina mums saugumą dėl paveldėjimo, - sakė
vienas 80 metų buvęs kazino vadybininkas. - Charlene labai graži,
tikiuosi, kad ji prisitaikys“.
„Mums pasisekė, kad esame monakiečiai. Gyvename gerą gyvenimą,
turime apsaugotas darbo vietas, neturime karinės tarnybos. Svarbu
turėti kunigaikštį. Be kunigaikščio nėra ir kunigaikštystės“,
- pridūrė jis.
Jeigu Albertas iki mirties nesusilauktų jokio teisėto
įpėdinio, Monakas taptų Prancūzijos protektoratu ir galbūt
prarastų viliojantį laisvos nuo mokesčių zonos statusą.