Kol kas tokių butų aplink jo gyvenamąjį namą Viršuliškių mikrorajone - dešimt, o vyriškio globojamų ilgauodegių – dvidešimt. Žinoma, jeigu neskaičiuosime išlepintos pūkuotosios gražuolės Patricijos, Birmos ir Himalajų veislių mišrūnės, gyvenančios šeimininko bute ir besidalijančios su juo lova.
Nukirpta ausis – ženklas „Grindai“
Į kiemą mūsų pasitikti išėjusį vyriškį atpažįstame iš karto. Šešiasdešimtmetis ne vienas – aplink jo kojas trinasi rainas katinas. „Mano brigadininkas, - išdidžiai pristato mylimiausią globotinį šeimininkas. - Jo vardas Vasilijus.“ Pasak S.Višnevskio, katinas labai meilus – būtų gaila, jeigu kas pavogtų. Vieną tokį jau pavogė. „Verčiau paprašytų“, - sako vyras ir tikina, kad savo globotines iš gatvės mielai atiduotų į geras rankas.
„Ten Venera“, - rodo Stanislavas, ir žolėse įžiūrime juodą katytę. Išgirstame jos istoriją – vargšę buvo užpuolęs šuo ir kaip reikiant sužalojo, todėl dabar ji raiša. Venera vienišė, nemėgsta kompanijos, todėl jos „apartamentai“ atokiau nuo kitų.
Išgirdusios šeimininko balsą, iš pakampių pradeda lįsti katės. Pulkai kačių. Dauguma – juodos. Visos, iškėlusios uodegas, lydi per pievelę tamsaus gymio vyriškį. „Raganius“, - susišnibždame. Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi prietaringesni šio žmogaus kaimynai.
„Tie, kas bijo juodų kačių – blogi žmonės“, - įsitikinęs Stanislavas, šeriantis kates jau daugiau kaip 10 metų. Vyriškis jaučia nuoskaudą, kad kai kurie kaimynai – tokių, pasak jo, trys - piktinasi jo užsiėmimu, netgi policiją yra kvietę, o girtuoklius ir narkomanus, kurie badosi čia pat, laiptinėje, toleruoja.
Į akis krentanti detalė – visos katės turi tik pusę kairiosios ausies. Nemažas galas – nukirptas. „Taip „Grindos“ darbuotojai žino, kad šios katės kastruotos, maitinamos ir gydomos, ir jų gaudyti negalima“, - paaiškina Stanislavas.
Dėl „butų“ konkuruoja su ežiais
Einame pasižiūrėti didžiausių krūmų – čia olų net keturios. Šalia stovi indas su vandeniu ir smėlio dėžė. „Tualetas, kad vaikams skirtų smėlio dėžių neterštų“, - aiškina šeimininkas. Kaip sumeistrauti katėms tinkamus namus, vyriškis sugalvojęs pats. Kala juos iš natūralaus medžio, apšiltina putplasčiu, nudažo slepiamąja spalva. Miegamasis – už posūkio, kad nepripūstų vėjas.
Pats apsodina ir krūmais bei kitais augalais – paparčiais, topinambais. Nameliai pritvirtinti specialiais geležiniais kuolais, kad nebūtų lengva jiems pakenkti išdykaujantiems vaikams ar pikto linkintiems chuliganams. Juos statyti pradėjo pernai – anksčiau katės gyveno tiesiog rūsyje. Visos „statybos“ - legalios, su savivaldybės žinia. S.Višnevskis turi visus reikalingus leidimus ir patvirtintą planą, kur galima šerti kates ir įrengti joms būstus. Danutė Navickienė iš Gyvūnų globos draugijos padėjo susitvarkyti dokumentus.
Vienaausės Stanislavo katės tarpusavyje draugiškos, o svetimiems, jei reikia, nagus parodyti moka. Nors visos kastruotos ir sterilizuotos, kad nesiveistų, sugeba iš teritorijos išvyti ne tik šeškus ir svetimas kates, bet net ir šunis. Tik su ežiais bėda. Spygliuoti nelabieji irgi vertina Stanislavo suręstus namelius. Žiemą viename namelio kambaryje miega ežys, o kitame – katė. Nekviesti svečiai, kitaip nei katės, nesivargina tualeto reikalų atlikti lauke, todėl šeimininkui yra tikras galvos skausmas. Išvalyti namelius nebūna lengva.
Katės – kaip narkotikai
S.Višnevskis aistrą katėms lygina su priklausomybe nuo narkotikų. Sakosi dėl ligos – vyriškis turi antros grupės negalią – negalintis gerti alkoholio, todėl pramogaujantis kitaip. „Dešimtą vakaro išeinu šerti kačių. Tamsu, šviečia pilnatis, žvaigždės. Katės prieina, aš jas glostau. Tada taip pasikraunu energijos, kaip iš akumuliatoriaus!“ - mistiškus vaizdus piešia Stanislavas.
Jo žmonos Tamaros, su kuria išaugino ir į gyvenimą išleido du vaikus, apskaičiavimais šitas hobis vyrui kainuoja per 200 litų kas mėnesį. Apie 150 Lt – maistas, o visa kita – medžiaga nameliams, skiepai, vaistai. Apžiūrėjęs vienos iš kačių akis Stanislavas nusprendžia, kad reikės patepti tepalu, nes jos traiškanoja.
Už 10 gyvūnų kastravimą ir sterilizavimą sumokėjo gyvūnų globos tarnyba „Pifas“, su kuria vyriškis bendradarbiauja, o už 17 mokėjo pats iš savo kišenės po 25 litus. „Ėjau aplink namus, gaudžiau į narvus ir vežiau kastruoti. Po to kurį laiką laikydavau namuose, kol žaizda sugis“, - pasakoja S.Višnevskis.
Pasak Stanislavo, katės gydo. Ir tos, kurios gyvena po atviru dangumi – geriau, nei gyvenančios butuose ir neišeinančios į lauką. „Kaire ranka glostai katę, o dešine – vietą, kurią skauda. Galvą ar širdį“, - „kačių medicinos“ paslaptimis dalijasi S.Višnevskis.
Katės dovanoja aiškiaregystę
Anksčiau taksi vairuotoju dirbęs Stanislavas prasitaria, kad kačių padedamas geba nuspėti ateitį. Ypač jei tai susiję su mirtimi. „Traukiu negatyvią energiją“, - prisipažįsta ir papasakoja, kaip kartą jaunystėje teko susidurti su kamuoliniu žaibu. O kitą kartą žaibas trenkė visai šalia, bet jo paties nekliudė. Tik suskaldyto medžio šipuliai pataikė. „Pakanka naktį pasižiūrėti pro langą, ir mašinos susiduria. Kitą kartą pasižiūrėjus – kažkas į automobilį lenda vogti“, - sako Stanislavas.
S.Višnevskis sako, kad ne kartą jo nuspėtos mirties datos pasitvirtino. Pavyzdžiui, jis atspėjo M.Jacksono mirties datą – birželio 25-oji. Jis ir pats žino valandos ir minutės tikslumu, kada mirsiąs, bet jam nebaisu. Atvirkščiai – jis planuojantis, ką dar reikia nuveikti. Vyriškis burdavo ir Taro kortomis, kol to jam neuždraudė sapne pasirodžiusi motina. Anksčiau panaikindavo prakeikimus ir nužiūrėjimus, kodavo nuo alkoholizmo, bet taip pat metė. Yra padėjęs rasti dingusią moterį – žvilgtelėjęs į nuotrauką pasakė, kad ji užmiestyje su vyriškiu, grįš tada ir tada.
Paprašius ką nors išpranašauti ir mums, Stanislavas nesutinka. Bet labai drąsiai imasi pranašauti, kas laukia Lietuvos net 50 metų į priekį.
„Matau Ignalinos AE. Ten labai prastai saugomos ir apsaugotos radioaktyvios atliekos. Reikia kažką daryti kitaip, nes gali nutikti negerų dalykų. Matau 2015-2017 metus. Tada būstai, žemė pabrangs 25 procentais. Matau naują prezidentą, kurį Lietuva turės po 30 metų. Dabar jam kokie 22 metai. Gali būti, kad jis baigė ekonomiką, gimęs Kaune, ūgis – 182 cm, su akiniais, tamsiaplaukis“, - pasakoja Stanislavas.
„Matau, kad 2050 m. Lietuvoje bus apie 2 mln. gyventojų, - dar pranašauja „raganius“ iš Viršuliškių. - Matau vieną žmogžudystę. Aukšto asmens. Tvorą, šviesiai žalios spalvos. Iš vienos pusės – medis, galbūt beržas, iš kitos – krūmai. Matau automobilio numerius – priekyje 200. Automobilis pilkas, panašus į BMW.“