„Aurimas (širdies draugas aktorius Aurimas Žvinys, – red past.) ne iš tų žmonių, kurie slapta už nugaros apgaudinėtų: jei jau pamiltų kitą moterį, sąžiningai susikrautų daiktus. Pasilakstymai, išėjimai ir sugrįžimai pabruktomis uodegomis – gal ir šiuolaikiška, bet aš to neatleisčiau.
Ir pati to niekada nedaryčiau – ištikimybė man yra viskas. Tuo klausimu mūsų su Aurimu vertybės sutampa. Žmoguje turi būti kažkas daugiau nei gyvuliški principai. Esu labai pavydi: beprotiškai pavydžiu, kai jis su kuo nors bučiuojasi serialuose, nors ir pati tai darau! Suprantu, kad tai techninis darbas, bet – maža ką.
Santykiai tarsi laipteliai, pereinantys iš vieno etapo į kitą, – visi tai žinome. Meilė vis tiek baigiasi, o tada iškyla klausimas: ką daryti toliau? Vieni skiriasi, o kitiems štai prasideda nardymai, motociklai, lėktuvai“, - šypsosi I.Norkutė.
Ji sako, kad šalia savo vyro nori jaustis mažesnė, silpnesnė. Nesiekia jo paspausti po padu, paversti tik asmeniniu vairuotoju ar pasiuntinuku, paduodančiu paltą. Darbe aktorei patinka būti didelei, o namie – mažai, telpančiai vyrui į delną.
„Kur nors viešumoje aš – žvaigždė, o kai būname kartu, man visai nesunku nuplauti jam kojas ir išgerti tą vandenį – juk tai mano vyras, mano antroji pusė. Vertybės auga su amžiumi: tai, kuo mudu su Aurimu gyvename, būtų skaudu prarasti. Santuoka man atrodo svarbi, bet spaudas pase ir priesaikos – „Ak, mylėsiu amžinai, tu mano, aš tavo...“ – patys savaime nuo skyrybų neapsaugo.
Tikroji vertybė – sugebėti tuos santykius išlaikyti. Nesu nusiteikusi prieš vestuves, bet ne vestuvės tikrasis grožis, o dviejų žmonių išlikimas kartu“, - sako I.Norkutė.