„Gaila ne praėjusios jaunystės, o tų laikų, kai pas draugus galėdavai užgriūti bet kuriuo paros metu, ir jie – taip pat. Dabar susitinkame tik renginiuose ar... laidotuvėse... Bet žinau, kad jokiu būdu nenorėčiau būti dvidešimties. Dabartinio proto ir išminties juk niekas neduotų. O su dvidešimtmetės proteliu turbūt vėl pridaryčiau tų pačių klaidų ir pasirinkčiau tuos pačius kelius, kuriais ėjau“, - svarsto aktorė.
„Tiesą sakant, man pats gražiausias periodas buvo nuo trisdešimties iki keturiasdešimties... netgi penkiasdešimties! Ir produktyviausias tas laikas buvo, ir energingiausias, ir kaip moteris žydėjau... O dabar atėjo toks amžius, kai, atrodo, viską jau žinai, visko gyvenime būta, matyta, girdėta... Žinai net, kaip bus“, - tikina jubiliatė.
Moteris džiaugiasi, kad su amžiumi ateina išmintis.
„Jaunystėje – visi karštakošiai, greitai užsiplieskia, visko nori akimirksniu... O dabar pirma pagalvoji, paskui darai. Pastebėjau, kad tapau tolerantiškesnė. Anksčiau greičiau galėdavau kitus smerkti ar kritikuoti. O dabar manau, kad visi turi teisę egzistuoti: ir gėjai, ir mergaitės pūstomis lūpomis, ir tokie, ir kitokie. Pasaulis dėl to bus tik spalvingesnis!“, - sako G.Baikštytė.
Žodis „šešiasdešimt“ jai skamba baisiai: „Tas skaičius man galvoje netelpa. Penkiasdešimt dar buvo suvokiama... net penkiasdešimt penkeri... Bet šešiasdešimt! Niekaip negaliu to skaičiaus susieti su savimi“.
„Senti, manau, nepatinka nė vienam. Ir ne tik dėl išvaizdos pokyčių. Juos ne taip jau sunku suvaldyti pridėjus daugiau pastangų. Mankštinuosi kartais, nors reikėtų kasdien. To reikia dėl sveikatos ir geros savijautos. Ir su celiulitu vis pakovoju. Ką dvidešimtmetės gali suprasti apie tą celiulitą?! Gainioja neaišku ką... O tos lūpų, papų operacijos!.. Man tai nesuprantama. Jų amžiuje tikrai to nedaryčiau. Ko jos siekia? Ypatingo grožio? Juk tampa visos lyg klonai..., - mintimis dalijasi G.Baikštytė, - Galų gale už tuos pinigus, kuriuos sukiša į operacijas, pakeliautų, pasaulio pamatytų... Na ir kas, kad aš dabar plastinėmis operacijomis save ištempčiau, porą šonkaulių išsiimčiau, pilvą nusisiurbčiau... Jaunystės taip nesugrąžinsi“.