Tinklalapis gazeta.pl rašo, kad Krzysztofas pusmetį dirbo su 32 metų žudiku prieš 10 metų. Jie dirbo telekomunikacijų firmoje „Enitel“ ir sėdėjo prie gretimų stalų. "Pirmus šešis mano darbo mėnesius sėdėjome prie gretimų stalų – jis dešinėje, aš kairėje. Buvo labai ramus žmogelis", - pasakoja Krzysztofas.
"Paskutinį kartą jį sutikau Oslo centre, prieš 4-5 metus. Trumpai šnektelėjome. Sakė, kad turėjo merginą iš Lietuvos, bet norėjo su ja išsiskirti", – prisiminė lenkas.
Jis taip pat teigia, kad šeštadienį pasiekusios žinios iš Norvegijos jį šokiravo: "Kai pabudau šeštadienio rytą, iškart įsijungiau kompiuterį. Pamačiau, kad saloje žuvo 80 žmonių. Ir pamačiau pažįstamo asmens fotografiją. Pirmą akimirką pagalvojau, kad jis dabar dirba policijoje ir komentuoja įvykį. Kai perskaičiau daugiau, apėmė šokas. Skambinau buvusiems bendradarbiams, su kuriais seniai nekalbėjau. Niekas negalėjo suprasti, kad jis galėjai ką nors tokio padaryti".
Internete atrastame A.Breiviko manifeste jis, be kitų savo pomėgių, įvardijo keliones ir tarp aplankytų šalių paminėjo Lietuvą.
Manifeste - intymios detalės
Norvegijos žudiko Anderso Behringo Breiviko paskelbtame internetiniame 1500 puslapių manifeste galima aptikti keisčiausių ir intymiausių detalių iš asmeninio jo gyvenimo, rašo „The Daily Mail“. Dienoraščio forma parašytame dokumente, pavadintame „Europos nepriklausomybės deklaracija“, jis rašo nenorįs „iškelti grėsmės operacijai“ įsiveliant į rimtus santykius su moterimi.
Viename įraše jis prisipažįsta prieš operaciją „sutaupęs“ pinigų prostitutei: „Iš mano operacijos biudžeto aš rezervavau 2 tūkst. eurų, kuriuos ketinu išleisti aukšto lygio eskorto merginai likus savaitei iki misijos įgyvendinimo“.
„Aš turbūt užsisakysiu tai iš karto prieš ar po to, kai sudalyvausiu savo kankinystės mišiose Frognerio bažnyčioje. Tai atpalaiduos mano galvą, nes įsivaizduoju, kad jį labai įsitemps ir tapsiu labai nervingas. Lengviau susidurti su mirtimi, jei žinai, kad esi biologiškai, psichologiškai ir dvasiškai ramus“, - samprotauja būsimas žudikas.
Manifeste taip pat pasakojama apie šeimą. Jo tėvas Jensas Breivikas, diplomatas, jau turėjo tris vaikus iš ankstesnės santuokos, kai sutiko A.Breiviko motiną Wenche Behring. Ji buvo medicinos sesuo, kuri taip pat turėjo dukrą Elisabeth.
Šeima iš pradžių gyveno Londone, kur J.Breivikas dirbo Norvegijos ambasadoje. Po tėvų skyrybų Andersas su motina ir seserimi grįžo į Oslą, nes Wenche Behring ištekėjo už Norvegijos armijos kapitono. Tuomet Andersui tebuvo vieni metai.
Jensas Breivikas taip pat vedė - šį kartą kolegę iš Norvegijos ambasados.
Pasak A.Breiviko, jis palaikė gerus ryšius su tėvu, kol sulaukęs penkiolikos pradėjo daryti smulkius nusikaltimus, pavyzdžiui, paišyti grafiti. Jis rašo, kad tėvas nutraukė ryšius su visais vaikais.
„Aš nejaučiu jokios pagiežos, bet kai kurie mano broliai ir seserys jaučia. Jis nėra labai geras su žmonėmis. Aš mėginau užmegzti ryšį prieš penkerius metus, bet jis pasakė nesąs psichologiškai pasiruošęs atnaujinti santykius dėl įvairių priežasčių, viena iš jų - jo prasta sveikata“, - rašo A.Breivikas.
Jis taip pat pamini santykius su patėviu, kuris tarnavo Norvegijos armijoje: „Aš vis dar palaikau ryšį su juo, nors dabar jis didžiąją laiko dalį praleidžia su prostitutėmis Tailande. Jis labai primityvus seksualinis gyvulys, bet tuo pačiu - labai malonus ir geras vaikinas. Aš negaliu pasakyti, kad pateisinu jo gyvenimo būdą, bet negaliu jo kaltinti, kai matau dabartinę marksistinę socialinę struktūrą“.
A.Breivikas kritiškai atsiliepia apie moterų įtaką jo gyvenime: "Aš nepriimu superliberalaus, matriarchatinio auklėjimo, nes jis visiškai stokoja disciplinos ir prisidėjo prie manęs feminizavimo iki tam tikro laipsnio".
Jis aprašo savo vaikystę kaip laimingą ir be "ekonominių bėdų", tačiau skundžiasi, kad jam buvo duota per daug laisvės.
Vyras tvirtina gerai sutariantis su savo pusiau broliais ir seserimis, tačiau ypač - su Elisabeth, kuri persikėlė į Los Andželą prieš keturiolika metų, ištekėjo ir turi du vaikus.