V. Nausėdas (1911 – 1983) 1931 metais baigė Tauragės mokytojų seminariją, o po metų įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, ten studijavo lituanistiką, germanistiką ir pedagogiką. Laikinojoje sostinėje prasidėjo jo žurnalistinis darbas redakcijose ir valstybiniame radiofone.
1941 m. V. Nausėdas buvo ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius, o jo žmona su mažamete dukra - į Altajaus kraštą. Iš tremties V. Nausėdas sugrįžo 1947 m. Kelis metus Šilutėje dirbo pedagoginį darbą, vėliau buvo iškeltas į uostamiestį, dirbo Klaipėdos srities ir miesto švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėju, vėliau – mokytoju, mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
V. Nausėdas vertė į lietuvių kalbą ne tik atskirų vokiečių poetų eilėraščius, bet ir fundamentalius Vakarų Europos literatūros paminklus - epinę vokiečių poemą „Nybelungų giesmė“ ir germanų tautų epą „Gudruna“. Abu vertimai buvo išspausdinti. Pirmasis – V. Nausėdui dar gyvam esant, 1980 m., o „Gudruna“ – 2002 - aisiais.
V. Nausėdas taip pat vertė į lietuvių kalbą XII – XIII amžių Islandijos ir Norvegijos sakmes, parašė ir paskelbė apie 200 straipsnių apie Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo istoriją. Daug vertingos informacijos apie literatūros, meno, teatro, muzikos ir švietimo reiškinius krašte nuo
seniausių laikų iki 1939 metų sudėta ir į V. Nausėdo parašytą veikalą „Klaipėdos krašto kultūros istorijos bruožai“.
Sumanymą įamžinti V. Nausėdo atminimą paminkliniame akmenyje iškėlė iš Žakainių kaimo kilęs šilutiškis žurnalistas Stasys Mėlinauskas, jį padėjo įgyvendinti Gardamo seniūnas Tomo Balčytis su savo talkininkais ir rėmėjais.
Paminklinį akmenį atidengė Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis kartu su V. Nausėdo dukra, Klaipėdoje gyvenančia medicinos mokslų daktare Nijole Zubiene ir Gardamo seniūnas T. Balčytis. Akmenį pašventino Gardamo šv. Roko katalikų parapijos klebonas Antanas Gylys.
Mintimis apie V. Nausėdo gyvenimą ir kūrybą pasidalino S. Mėlinauskas. N. Zubienė papasakojo apie 1941 m. birželio 14 d. tremtį. Kai kuriuos V. Nausėdo gyvenimo po tremties epizodus nušvietė kraštietis V. Nausėdo giminaitis, geologijois mokslų daktaras Zigmas Malinauskas.
Jaunosios Gardamo skaitovės skaitė V. Nausėdo eiles apie gimtąjį Žakainių kaimą, pro jį vingiuojantį Tenenio upelį ir vietos piliakalnį. Skambėjo birbynės melodijos.