Linksmas, šmaikštus ir niekada geros nuotaikos neprarasdavęs A.Icikavičius net ir išėjęs į pensiją buvo sporto įvykių sūkuryje, domėjosi šalies sporto gyvenimu, o 2008-iais parašė knygą „O sporte...tu mano visas gyvenimas“.
Vyriausias Lietuvos sporto žurnalistų federacijos narys (LSŽF) buvo apdovanotas ne vienu medaliu ar įvertintas vardais. A.Icikavičiui 1973-iais suteiktas Lietuvos SSR nusipelnusio žurnalisto vardas.
2009 metais A.Icikavičius gavo paskutinį savo gyvenime apdovanojimą - LSŽF įsteigtą Aleksandro Krukausko premija „Už gyvenimą, pašvęstą sporto žurnalistikai“.
A.Icikavičius gimė 1923 metų gruodžio 13-ąją Kaune. 1963-iais baigė dvimetę neakivaizdinę žurnalistikos akademiją ją prie Maskvos universiteto.
1947- 1960 metais buvo „Komjaunimo tiesos“ laikraščio sporto skyriaus vedėjas, 1960-74 m. laikraščio redaktoriaus pavaduotojas, 1974-75 m. Kūno kultūros ir sporto komiteto sporto renginių skyriaus viršininkas, 1975-77 m. „Tiesos“ laikraščio sporto ir karinio patriotinio auklėjimo skyriaus vedėjas, 1977-98 m. „Lietuvos sparnų“ žurnalo atsakingasis. sekretorius.
A.Icikavičius tapo Baltijos jaunimo laikraščių žurnalistinio konkurso laureatu, Lietuvos sporto žurnalistų konkurso „Auksinė plunksna“ laureatu. Velionis buvo apdovanotas „Sporto garbės komandos“ ženklu (2003. 2008), Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto garbės medaliu ir diplomu už 1968-ųjų metų žiemos olimpinių žaidynių reportažus.
Už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos žurnalistų sąjungos tarptautinį bendradarbiavimą ir pripažinimą apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2003–2008).
Apdovanotas KKSD „Sporto garbės komandoro“ ženklu (2003, 2008), LTOK „Olimpine žvaigžde“ (2003), Tarptautiniu sporto žurnalistų asociacijos auksiniu ženklu, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ženklu (2008)., taip pat apdovanotas antrojo pasaulinio karo ordinais ir medaliais.
Su kitais autoriais parašė knygą „Olimpinė ugnis negęsta“ (1995) ir knygą „O sporte... tu visas mano gyvenimas“ (2008).