D.Straussą-Kahną išprievartavimu kaltinanti viešbučio kambarinė Nafissatou Diallo pirmadienį pasirodė prokuratūroje. Tačiau jau po 15 minučių ji kartu su savo advokatu Kennethu Thompsonu paliko pastatą.
Advokatas perskaitė trumpą pareiškimą, kuriame apkaltino prokurorą Cyrusą Vance'ą nesuteikus moteriai teisės siekti teisingumo išprievartavimo procese.
C.Vansce'as atsuko nugarą ne tik „nekaltai aukai“, bet nepaisė ir fizinių bei medicininių įrodymų, sakė K.Thompsonas. N.Diallo su žurnalistais nekalbėjo.
62 metų D.Straussas-Kahnas nuolat neigė jam keliamus kaltinimus. „Ponas D.Straussas-Khanas ir jo šeima yra dėkingi, kad prokuratūra rimtai įvertino mūsų svarstymus ir priėjo prie išvados šios bylos netęsti“, - pareiškė buvusio TVF vadovo advokatai.
D.Straussas-Khanas antradienį turėtų pasirodyti teisme. Manoma, kad teisėjas sutiks su prokuratūros rekomendacija.
Tiesa, prokurorai tebetvirtina, kad D.Straussas-Kahnas turėjo lytinių santykių su kambarine.
Genetinės medžiagos tyrimai „parodė, jog keliose dėmėse ant
ieškovės viešbučio uniforminės suknelės esama sėklos su
kaltinamojo DNR“, sakoma Manhatano apygardos prokuratūros
pareiškime.
Turimi duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog šis
lytinis kontaktas buvo skubotas ir trumpas, nes D.Strausso-Kahno
sėkla pateko ant kambarinės drabužių.
„Ieškovės ir kaltinamojo kontaktas buvo trumpas, o tai perša
mintį, jog šis lytinis aktas veikiausiai nebuvo abipusio sutikimo
rezultatas“, - rašoma prokuratūros dokumente.
Tačiau tolesni tyrimai nepadėjo surasti pakankamai tvirtų
įrodymų, kad D.Straussas-Kahnas būtų nuteistas, pabrėžė
prokurorai.
Ant N.Diallo kūno nerasta sužalojimų, kurie akivaizdžiai
bylotų apie mėginimą ją išžaginti, o nedideli jos apatinių
baltinių pažeidimai galėjo atsirasti nuo natūralaus dėvėjimosi,
nurodoma ataskaitoje.
Dar vienas svarbus įrodymas buvo D.Strausso-Kahno DNR, rasta ant
kambarinės pėdkelnių „juosmens juostelės vidinės ir išorinės
pusės“, taip pat „jos kelnaičių juosmens juostelės“.
„Šios išvados leidžia manyti, kad kaltinamasis lietė
ieškovės apatinius drabužius, tačiau nepaneigia ir nepatvirtina
ieškovės parodymų, jog kaltinamasis buvo įkišęs savo ranką jai
po apatiniais drabužiais ir tiesiogiai graibė jos genitalijas“, -
rašo prokurorai.
Ant lovos rasta kraujo dėmelė buvo palikta D.Strauss-Kahno,
kurio rankų oda buvo pažeista, tačiau šis faktas nėra pakankamas
grumtynių įrodymas.
Prokurorams ir policijai N.Diallo pasakojimas iš pradžių
atrodė visiškai įtikinamas, tačiau kambarinė greitai privertė
suabejoti savo patikimumu, meluodama tyrėjams ir didžiajai žiuri,
iškėlusiai kaltinimus D.Straussui-Kahnui.
Įtarimų sukėlė tai, jog kambarinė nuolat keitė parodymus
apie savo veiksmus iškart po numanomo užpuolimo - tai tvirtino, kad
baimingai slapstėsi koridoriuje, tai pasakojo, kad grįžo sutvarkyti
apartamentų, kai D.Straussas-Kahnas išvyko.
Didžiausią žalą N.Diallo patikimumui padarė prisipažinimas,
kad prašydama suteikti prieglobstį Jungtinėse Valstijose ši
moteris visiškai išgalvojo incidentą, esą ji buvo tapusi grupinio
išžaginimo auka Gvinėjoje.
Per vieną pokalbį su prokurorais kambarinė dar kartą labai
emocingai pakartojo šią istoriją - „ji verkė, kalbėjo delsdama
ir... netgi užsikniaubė veidu ant stalo“.
Vėliau N.Diallo pareiškė, kad „visiškai išgalvojo šį
užpuolimą“.
Pasak prokurorų, dėl šio melo ieškovė praktiškai neteko
galimybių įrodyti savo tiesą per kryžminę apklausą teisme, nes D..Strausso-Kahno advokatai galėtų argumentuoti prisiekusiesiems, jog
šiai moteriai anksčiau jau buvo pavykę suklaidinti pareigūnus
pasakojimais apie išgalvotus žaginimus.
„Reikšmingiausias yra jos gebėjimas atpasakoti išgalvotus
dalykus kaip tikrus, demonstruojant visišką įsitikinimą, - sakoma
prokurorų dokumente. - Faktas, kad ji anksčiau taip pat elgdamasi
yra įtikinusi patyrusius prokurorus ir tyrėjus, esą buvo tapusi
kito rimto ir smurtinio - tačiau išgalvoto - lytinio užpuolimo
auka, būtų lemtingas teisme.“