Šią savaitę pasirodžiusioje „The Economist“ publikacijoje teigiama, jog vis daugiau turtingesnių Azijos valstybių moterų prisijungia prie vadinamojo „vedybų streiko“ ir, užuot kūrusios šeimą, renkasi vienišių gyvenimą.
Manoma, jog anksčiau minėtas faktas yra viena pagrindinių mažėjančio gimstamumo regione priežasčių. Jungtinių Tautų duomenimis, su tokia problema susiduriama ne vien Azijoje: 83 pasaulio valstybėse ir regionuose – jei neišaugs gimstamumas – naujoji moterų karta nebus pakankamai gausi, kad pakeistų senąją.
Pavyzdžiui, Honkonge tūkstantis moterų vidutiniškai susilaukia vos 547 dukterų, taigi, demografinis šios valstybės reprodukcijos indeksas tesiekia 0,547.
Jei situacija nepasikeis (nors visiškai tikėtina, jog ji dar pablogės), šios 547 mergaitės susilauks 299 dukterų, ir taip toliau. Nesunkiai apskaičiuojama, jog prireiks 25 kartų, kad moterų Honkonge sumažėtų nuo dabartinių 3,75 mln. iki vienos, taigi, bent jau šios buvusios britų kolonijos išnykimas gali įvykti gerokai greičiau nei galima pagalvoti.
Honkongo moterys pirmą kartą gimdo sulaukusios vidutiniškai 31,4 meto, taigi, paskutinioji moteris šiame specialiajame Kinijos administraciniame regione turėtų gimti 2798 metais.
Kito Kinijos specialiojo administracinio regiono, Makao, gyventojai turėtų išnykti dar greičiau, nes, nors gimstamumas Makao kiek aukštesnis nei Honkonge, žmonių ten gyvena gerokai mažiau.
Vadovaujantis ta pačia logika, galima paskaičiuoti, jog tokios valstybės kaip Japonija, Vokietija, Rusija, Italija ir Ispanija kitą tūkstantmetį turėtų pasitikti be gyventojų. Jei situacija nepasikeis, net Kinijai, daugiausia gyventojų turinčiai valstybei pasaulyje, gyvuoti liko ne daugiau nei pusantro tūkstantmečio.
Studijos duomenimis, Afrikos ir Pietų Amerikos žemynai gyvenami išliks ilgiausiai: pavyzdžiui, paskutinioji Brazilijos moteris turėtų gimti tik maždaug po 5 tūkst. metų.