Dar vieną tamsų dizainerės gyvenimo faktą paskelbė Prancūzijoje
gyvenantis JAV žurnalistas ir Antrojo pasaulinio karo specialistas Halas
Vaughanas. Jis tai aprašo ką tik pasirodžiusioje prancūzės biografijoje „Lovoje su priešu, Coco Chanel karas“ (Sleeping with the enemy, Coco
Chanel's War).
Autorius remiasi gausiais JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios
Britanijos archyvais.
H.Vaughano teigimu, slaptoji nacistinės Vokietijos tarnyba abveras
dizainerę pasamdė dar 1940-aisiais, kai jai buvo 57-eri. Prancūzė tapo
agente F-7124 ir pasirinko Vestminsterio slapyvardį buvusio savo
meilužio ir draugo, brito Vestminsterio kunigaikščio garbei.
Knygos autorius tvirtina, kad 1941 metais garsi moteris su kolega vyko į
Ispaniją verbuoti naujų agentų. Vietoj atlygio Coco Chanel tikėjosi iš
vokiečių darbo stovyklos išlaisvinti savo sūnėną Andre.
Per karą Coco Chanel buvo įsimylėjusi vokiečių karininką baroną Hansą
Guntherį von Dincklage, pravarde Spatz (išvertus iš vokiečių k. -
brangusis). Ryšius pora palaikė daug metų.
H.Vaughano nuomone, būtent ši pažintis dizainerei padėjo per karą nuolat
gyventi viešbučio „Ritz“ 7-ojo aukšto apartamentuose. Viešbutį savo
reikmėms užvaldė vokiečių armija, o Coco Chanel buvo vienintelė tuo metu„Ritz“ gyvenusi prancūzė.
Prašmatnioje įstaigoje per savo viešnages Paryžiuje apsistodavo ir tokie
nusikaltėliai kaip Hermannas Goeringas ir Josephas Goebbelsas.
Naujojoje dizainerės biografijoje - iš viso jos gyvenimui jau skirtos
net 57 skirtingos knygos - daug vietos skiriama ir lig šiol kituose
leidiniuose mažai minimam Coco Chanel antisemitizmui.
„Ji tapo turtinga, nes mokėjo prisigerinti prie labai turtingų žmonių.
Su jais ji dalijosi neapykanta žydams, profsąjungoms, masonams,
socialistams ir komunistams. Nuo 1933 metų ji manė, kad Hitleris -
didis europietis“, - garsiąją mados damą pliekia amerikietis.
Antisemitinėmis pažiūromis dizainerė užsikrėtė gerokai anksčiau, nei
naciai okupavo Prancūziją.
Rasinius nacių įstatymus ir savo ryšius su jais Coco Chanel pasitelkė
tam, kad atgautų kvepalų „Chanel 5“ gamybos ir prekybos teises. Jos
buvo parduotos dizainerės finansiniam partneriui nuo 1924 metų - žydų
kilmės prancūzui Pierre'ui Wertheimeriui.
Tačiau toks manevras kūrėjai nepavyko. Garsiausi pasaulio kvepalai iki
šiol priklauso tai pačiai šeimai, Pierre'o anūkams Alainui ir Gerard'ui
Wertheimeriams. Jiems priklauso ir visa mados namų „Chanel“ nuosavybė.
Pierre'ui dizainerė savo namus pardavė 1950-aisiais.
Išlaisvinus Paryžių dėl įtarimų kolaboravus su naciais Coco Chanel buvo
trumpam areštuota, bet kategoriškai neigė ryšius su okupantų kariuomene.
Įsikišus Coco Chanel draugui garsiajam Didžiosios Britanijos premjerui
Winstonui Churchilliui dizainerei galiausiai pavyko išvengti nemalonumų
dėl savo elgesio karo metais.
Tačiau dėl visa ko ji devyneriems metams pasitraukė į Šveicariją ir
laukė, kol Prancūzijoje nurims visos apsivalymo nuo kolaborantų audros.
Vėliau kūrėja grįžo į Paryžių.
Mados legendą skaudžiai pliekiantis autorius ją šiek tiek ir pateisina.
H.Vaughanas mano, kad Coco Chanel su naciais galbūt susidėjo apakinta
meilės baronui vokiečiui.
Mados grupė „Chanel“ į naująją namų įkūrėjos biografiją reagavo iškart
- paskelbė pranešimą spaudai. Jame pripažįstama, kad Antrasis
pasaulinis karas nebuvo „pats geriausias laikotarpis išgyventi meilės
istoriją su vokiečiu, nors baronas von Dincklage buvo anglas iš motinos
pusės ir jie susipažino dar prieš karą“.
Garsieji minėtai Wertheimerių šeimai lig šiol priklausantys namai taip
pat nenori patikėti JAV žurnalisto teiginiais apie antisemitines
Coco Chanel pažiūras.
„Jeigu ji išties būtų užėmusi tokią poziciją, nejau ji būtų užmezgusi
ryšius su savininkų (Wertheimerių) šeima, nejau tarp artimiausių savo
draugų būtų turėjusi žydiškos kilmės asmenų, tokių kaip Rothschildų
šeima, fotografas Irvingas Pennas arba rašytojas Josephas Kesselis?“ -
rašoma pranešime.
Jame vis dėlto pripažįstama, kad su Wertheimerių šeima nuo „Parfums
Chanel“ įkūrimo 1924 metais dizainerės santykiai buvo įvairūs -
ir geresni, ir blogesni.
„Gabrielle Chanel buvo moteris su charakteriu ir negalėjo susitaikyti su
faktu, kad pardavė kvepalų, kuriuos laikė savo kūriniu, gamybos ir
platinimo teises. O kai atsirado proga pasinaudoti įstatymu ir
kvepalus mėginti susigrąžinti, dizainerė ja pasinaudojo, bet jai
nepavyko“, - kūrėją teisina mados namai „Chanel“ ir primena, kad ši
istorija dizainerės santykių su Wertheimeriais nesugadino, nes savo
namus vėliau ji pardavė būtent jiems.