Trispalvis šilkinis šalikėlis, riešinės, ant veido užpieštos trispalvės ar iš pasaulio čempionato Turkijoje parsivežti žali marškinėliai su bronzinės rinktinės žaidėjų parašais – per kiekvienas rungtynes Alma Javtokienė vis atranda naujų detalių, kaip atnaujinti savo aprangą.
„Eidama į puotą užsivelku vakarinę suknią, o varžybose atrodau kaip tikra aistruolė.
Galiu ir trispalvį šalį apsivynioti, ir skiauterę iš plaukų pasidaryti”, – šypsojosi rinktinės kapitono Roberto Javtoko, parūpinusio tėvams bilietų į rungtynes, mama.
Buvusi krepšininkė ir politikė per Lietuvos rinktinės kovas nesibodi ne tik ploti, šūkčioti, šokinėti, bet ir nusikeikti, kai nesiseka.
Savo emocionalumu Alma kartais net suerzina santūriau varžybas stebintį vyrą Remigijų. Kai krepšinio rungtynes jie žiūri namuose per televizorių, net pasuka į skirtingus kambarius.
Alma lyg per didinamąjį stiklą stebi kiekvieną sūnaus judesį.
„Kai Roberto močiutė pradeda dejuoti, kad galime pralaimėti, draudžiu jai kalbėti. Juk visos mintys materializuojasi”, – įsitikinusi šiaulietė.
A.Javtokienė per čempionatą – reta viešnia savo įkurtoje odontologijos klinikoje.
„Kol parsirandame namo, būna gili naktis. Kai žaidžia tavo vaikas, gali viską aukoti – ir pinigus, ir laiką. Tai, ką išgyveni arenoje, neprilygsta tam, ką patiri rungtynes stebėdamas per televiziją”, – sakė A.Javtokienė.
Beje, originalias trispalve nudažytas dantų apsaugas Robertui pagamino ne motinos odontologijos klinikos specialistai, bet pusseserės vyras.
Aistringai šalies rinktinę palaikantis Janas Lavrinovičius vis padūsauja, kad į aikštę įbėga tik vienas sūnus – Kšyštofas.
„Kai matau juos dviese žaidžiančius, mano širdis dirba 100 procentų. Kai žaidžia vienas – tik 50 procentų”, – atsiduso J.Lavrinovičius.
Tačiau jau po pirmosios čempionato savaitės Janas buvo užkimęs nuo rėkimo.
Šalia sėdinti žmona Vanda ir marti Tatjana į įvykius aikštėje reaguoja ramiau.
„Vandai labiau patinka varžybas stebėti per televizorių. Ji taip nerimauja, kad net širdį pradeda skaudėti”, – pasakojo J.Lavrinovičius.
Humoro jausmo nestokojantis vilnietis pokštavo, kad per rungtynes visuomet turi valerijonų – aistroms apmalšinti.
„Sūnūs visoms rungtynėms nupirko skirtingus marškinėlius. Bet kai vilkėjau baltus – pralaimėjome.
Kai vilkiu geltonus ar žalius – laimime. Sakiau, kad baltais marškinėliais reikės tik grindis plauti”, – pokštavo dvynių tėvas.
J.Lavrinovičius nerimauja, kad ir antrasis jo dvynys negautų traumos kaip Darjušas.
Po kiekvienų varžybų tėvas susitinka pasveikinti Kšyštofo.
„Pabučiuojam, duodam šokolado. Man vaikai visą gyvenimą bus vaikai. Nieko jiems negaila – nei šokolado, nei gražių žodžių”, – sakė Janas.
Šiuo metu su Maskvos CSKA komanda Klaipėdoje naujam sezonui besiruošiantis Darjušas dvynį brolį palaiko sėdėdamas prie televizoriaus.
„Su visa chebra žiūrime rungtynes. Mes su Ramūnu Šiškausku sergame už rusus, visi kiti – už lietuvius”, – kaip visuomet juokavo D.Lavrinovičius.
„Nerimauju tik dėl brolio sveikatos”, – prisipažino Darjušas.
Rita Jasikevičienė, buvusi garsi rankininkė, irgi nenustygsta vietoje, kai aikštėje pasirodo jos vyresnėlis sūnus Šarūnas.
„Kartą mano vyras Linas net pajuokavo: „Tu man gėdą darai taip šūkaudama.” Bet aš kitaip nemoku. Aš ir anūkui Danieliui per varžybas sakau: „Rėk, vaikeli, daryk, ką nori. Čia viskas galima”, – prikimusiu balsu juokėsi Rita.
Pasigrožėti krepšiniu ji gali tik tuomet, kai Šarūno nėra aikštėje.
„Tada ramesne širdele sėdžiu. O kai žaidžia Šaras, per daug dėmesio kreipiu į tai, kad jis nesuklystų. Visi tėvai dėl vaikų klaidų ir nesėkmių nerimauja.
Aš labai emocionali, todėl ir Šarūnas toks. Jis žaidžia ne tik rankomis, kojomis, galva, bet ir širdimi”, – įsitikinusi kaunietė.
Vėlai vakare grįžusią namo Ritą dar ilgai kamuoja nemiga: „Užmerkiu akis ir vėl krepšinį matau. Dar per daug verda kraujas. Šaras sakė, kad ir jis po varžybų ilgai neužmiega.”
Moteris žino, kad sūnui svarbu matyti tėvus žiūrovų tribūnose. Akių kontaktas su mylimiausiais žmonėmis prieš varžybas Šarūnui būtinas.
Jau ne pirmus metus Rita į rinktinės rungtynes eina apsivilkusi tais pačiais iš Pekino olimpinių žaidynių sūnaus parvežtais marškinėliais.
„Ir marškinėliai tie patys, ir auskarai. Kad tik jie laimę vaikams atneštų”, – vylėsi R.Jasikevičienė.
Jei Lietuvos rinktinei pavyks patekti į čempionato ketvirtfinalį, kuris vyks Kaune, žiūrovų tribūnose jau bus galima išvysti ir Šarūno mylimąją Anną su dukrele Aila.
Rugsėjo 22-ąją pirmąjį gimtadienį švęsiančiai mažylei Šarūno brolio Vytenio žmona Monika pasiuvo Lietuvos rinktinės gerbėjos aprangą. Su panašia apranga dėdę palaiko ir pusantrų metų Danielius.
Jei Š.Jasikevičius su komandos draugais iškovotų Europos čempionato medalį, tai būtų brangiausia gimtadienio dovana dukteriai.