Vos keletą mėnesių nuo šios kadencijos pradžios Neringos
savivaldybei vadovaujantis meras Antanas Vinkus, prisipažino dirbti į
šį kurortą sugrįžęs po daugiau nei 40 metų pertraukos.
Tačiau visą
laiką, kad ir būdamas toli nuo Nidos, kur kažkada pradėjo savo
darbo biografiją kaip vietos ligoninės vyriausiasis gydytojas,
mintimis buvo su ja. Ir atitrūkti nuo čia gyvenančių, Nidą
lankančių žmonių rūpesčių niekada nemėgino.
- Kuo skiriasi Jūsų jaunystės Nida nuo šiandieninės ir kokį tikslą Jūs sau keliate užimdamas Neringos mero postą?
- Prabėgęs laikas neišvengiamai palieka gilų pėdsaką tiek
aplinkoje, tiek žmonėse. Jaunystės Nida man buvo pirmoji darbo
vieta, pirmasis specialisto prisilietimas prie žmogaus problemų ir
sielos. Tai buvo jauno gydytojo rūpesčiai.
Dabar negalėčiau pasakyti, kad jaunystės ir šiandieninė Nida, o
tiksliau, - Neringa, man širdyje yra skirtingos. Juolab kad per
visus tuos metus aš nuo Neringos ir čia gyvenančių žmonių rūpesčių
nebuvau atitrūkęs. Todėl ir esu čia, žmonės manimi patikėjo. Taip
jau susiklostė mano gyvenimas, kad visada savo veikla tarnavau
žmogui. Šiandien aš esu Neringos meras, ir pagrindinis mano tikslas
- tinkamai atstovauti šiam kraštui.
- Kaip sekasi pateisinti žmonių lūkesčius, kai ne viskas nuo mero ar savivaldybės priklauso?
- Gal ir ne viskas nuo mero, tarybos ar savivaldybės
administracijos priklauso, tačiau mes esame arčiausiai žmonių.
Todėl turime padaryti viską ir dar šiek tiek daugiau, kad
pateisintume bendruomenės lūkesčius. Jokios burtų lazdelės
neturime, tik nuoširdžiu darbu, įsiklausymu, reikliai siekdami
rezultato, galime pasiekti tai, ko žmonės iš mūsų tikisi, ką mes
pažadėjome. O apie tai kaip sekasi, kokie rezultatai - dar per
anksti kalbėti.
- Ar sudėtinga derinti gamtos, paveldo saugotojų interesus su vietos gyventojų, verslininkų aktyvumu bei siekiais kurti sau ir Neringai gerovę?
- Neringa pasaulio Paveldo sąraše įvardijama kaip kultūrinio
kraštovaizdžio objektas, sukurtas gamtos ir žmogaus rankų. Tai -
Jums atsakymas apie vietinių interesus. Tik čia per amžius
gyvenusių žmonių rankoms ir sąmonei reikia dėkoti, kad šiandien
lankytojai iš viso pasaulio gali matyti šį UNESKO saugomą objektą
tokį.
Nemanau, kad gamtos ir paveldo saugotojai visumoje turi kokių
nors kitokių interesų. Kartais konfliktai kyla, kai nesikalbama,
kai atsiranda diktatas. Tiek vietiniai gyventojai (tarp kurių yra
ir verslo žmonių), tiek į Neringą atvykę poilsiautojai labai gerai
supranta, kas yra mūsų didžiausia vertybė, ir kaip nuo jos
priklauso mūsų gerovė.
- Jūs esate pasisakęs prieš A. Sabonio poilsiavietės nugriovimą. Ar tos pačios nuomonės laikotės ir dabar, kai teismas paskelbė negailestingą verdiktą? Gal iš tiesų žmogus, kuris nusipelnė įamžinimo net Amerikoje, labai savo gimtinės nenuskriaus, tam tikra prasme įsiamžindamas ir Lietuvoje, tegul - ir per verslą?
- Jei kalbame apie vadinamąsias neteisėtas statybas su
suderintais projektais ir leidimais, tai sakiau ir sakysiu, kad esu
prieš bet kokį griovimą. Ir tikrai neapsiribosiu kieno nors
nuosavybe. Teismų sprendimų taip pat nenorėčiau komentuoti. Panašu,
kad mūsų minimi investuotojai išnaudos visas galimybes skųsti
teismų sprendimus tarptautinėms instancijoms. Ir vargu ar
sprendimai, susiję su statybomis Neringoje, ten bus įvertinti
teigiamai.
Neringos savivaldybės prašymu, prie Vyriausybės yra sudaryta
darbo grupė, kuri šiuo metu dar kartą nagrinėja konfliktą sukėlusią
problemą. Neabejoju, jog A. Sabonis ir kiti investuotojai statė ne
dėl įsiamžinimo, o todėl, kad tuomet buvo galimos būtent tokios
investicijos.
- Gal galite iš savo kol kas trumpos vadovavimo Neringos miestui patirties pasakyti, kokių įstatymų ar kitų teisės aktų pataisų reikėtų šiam kurortui, kad jis galėtų išties harmoningai vystytis?
- Jūs savo klausimu dar kartą patvirtinate, kad kurortas yra
išskirtinis ir kad jam reikia harmoningai vystytis. Vyriausybei per
išvažiuojamąjį posėdį Neringoje mes pateikėme savo iniciatyvas.
Šiuo metu labai intensyviai rengiame strateginius prioritetus,
projektines užduotis, nes iš tiesų kyla įvairių klausimų. Tad
siūlymų bei iniciatyvų tikrai dar bus.
- Ar Jums nėra gaila, kad menkų pajamų gavėjas iki Neringos atvažiuoti jau negali, kaip kažkada ankščiau, nes kainos, sutikite, kandžiojasi? Jei jau mano viena pažįstama, senokai ištekėjusi už Kanados piliečio psichologo, po šiemetinės viešnagės Lietuvoje pasakė: „Mums Nida - jau per brangi. Spėjau anksčiau ją parodyti vaikams, dabar jau kitur atostogas planuosime“.
- Kiek žmonių - tiek nuomonių. Nors šiais metais geru oru
vasara pajūrio nelepino, sezono metu Neringos kurortas buvo
perpildytas. Kainas, kad ir kaip kartais to nenorėtume, nustato
rinka: yra paklausa, bus ir pasiūla. Deja, poilsio Neringoje kaštų
mes nereguliuojame. Tik įvažiavimo rinkliavą nustatome patys, ir
ji, beje, nėra didelė.
- Ar žinot receptą, kaip Neringą paversti visus metus veikiančiu kurortu?
- Recepto nėra. Neringa yra nepaprastai graži ir žmogaus
sveikatai reikšminga visais metų laikais. Mūsų tikslas - tai
įrodyti kitiems, o norint pasiekti tikslą, reikia daug ir kantriai
dirbti.
- Ko trūksta Nidai, kad ji taptų iš tiesų prabangiu kurortu?
- Mes visada pabrėžiame, kad Neringa yra ir turi išlikti
reprezentaciniu kurortu. Ir nebūtinai jis turi būti prabangus.
Viename interviu jau esu minėjęs, kad ilgainiui Neringoje turėtų
atsirasti SPA centras, kuriame bus galima mėgautis jūros vandens
procedūromis. Galbūt netrukus atsiras reabilitacijos centras,
daugiau mažų viešbutėlių. Mes galime sukurti miestą, kuriuo
galėsime dar labiau didžiuotis. Nekenkdami gamtai, nenusižengdami
UNESCO reikalavimams.
- Ar dažnai Jums tenka pasinaudoti patirtimi, kurią sukaupėte per ilgus darbo metus diplomatinėje tarnyboje ir ar dažnai jaučiatės tikru Neringos gyventojų tiesiogiai išrinktu meru - miesto šeimininku? Gal Jūsų ar Druskininkų mero pavyzdžiu ir galima modeliuoti tiesioginių mero rinkimų reglamentą - aiškinant teises, galias , pareigas?
- Aš, kaip ir kiekvienas žmogus, vis panaudoju anksčiau
sukauptą patirtį. Nesvarbu ar ji įgyta diplomatinėje ar kurioje
kitoje mano tarnyboje Lietuvai. Nors mano reitingai, paaiškėję
rinkimų metu, galėtų leisti jaustis žmonių tiesiogiai išrinktu
meru. Tačiau mane, kaip ir kitų Lietuvos savivaldybių vadovus, meru
išrinko savivaldybės taryba. Tačiau man be galo svarbu, kad
kiekvienas mūsų bendruomenės narys jaustųsi Neringos šeimininku.
Tik tada mes būsime stiprūs.
