Kauniečiai architektai pasirinko Latvijos pajūryje įsikūrusį Papės
kurortą. Ten jie yra įsigiję poilsiui skirtą namą.
„Norėjome pailsėti ir susitelkti tik į krepšinį. Būdami „Žalgirio“
arenoje to padaryti negalėtume, nes ir akys, ir mintys pirmiausia kryptų
į statinio detales“, - paaiškino E.Miliūnas.
Arenos, kurioje telpa 15 tūkstančių žiūrovų, kūrėjas pilnutėlėje buvo
tik kartą - per jos atidarymą, kai Lietuvos krepšininkai žaidė
kontrolines varžybas su Ispanija.
Tąkart kūrėjai įžvelgė ne vieną trejus metus statytos arenos trūkumą,
kuris buvo taisomas. Kai kurie darbai tęsis ir pasibaigus krepšinio
čempionatui.
E.Miliūnas pasakojo, kad didžiausios Baltijos šalyse sportui ir
pramogoms skirtos arenos modelis pasiskolintas iš Jungtinių Amerikos
Valstijų.
Jo partneris ir mokytojas architektas iš Detroito Algis Bublys statė
Detroito „Pistons“ areną, todėl puikiai išmano tokių statinių
technologijas. Daugiau nei prieš dešimtmetį šios žinios buvo patikėtos
E.Miliūnui ir jo komandai.
Išskirtinės statinio savybės - geras matymo kampas žiūrovams, puiki
akustika ir iš arenos atsiverianti miesto panorama.
Nors statybos strigo, E.Miliūnui pavyko įgyvendinti visus sumanymus.
Svarbiausias sau iškeltas uždavinys - arena turi reprezentuoti Lietuvą.
„Norėjosi, kad ją išvydę ar joje apsilankę žmonės neabejotų, kad lankosi
išsilavinusių ir šiuolaikiškų žmonių krašte“, - tvirtino kūrėjas.
Iš daugybės pastatų architektas yra projektavęs Mykolo Žilinsko dailės
galeriją Kaune, Tremtinių koplyčią Rokiškyje, Kultūros ir turizmo
informacijos centrą Nidoje.
