– Ar buvote vienas tų, kurie vaikystėje skaitė fantastinę literatūrą?
– Nuo mažens domėjausi visu tuo, kas susiję su kosmosu, žvaigždėmis, įvairiais dangaus kūnais, tačiau fantastinę knygą esu perskaitęs gal tik vieną. Kol neturėjau observatorijos, neužsiėmiau ir fotografija.
– Kiek laiko per teleskopą sekate dangų ir jį fotografuojate?
– Prieš keletą metų šiame buvusiame ūkiniame pastate įsirengiau nedidelę observatoriją, susimeistravau teleskopą ir ėmiau stebėti naktinį „gilų“ dangų bei jį fotografuoti. Astrofotografijai reikalingos išskirtinės sąlygos. Stebėti dangų per teleskopą yra viena, o fotografuoti kur kas sudėtingiau. Tarkime, noriu nufotografuoti Oriono ūką, kuris yra labai gražus. Teleskopo ekspozicija trunka apie porą valandų, tuo tarpu paprastai ką fotografuojant mums tai trunka kelias šimtąsias sekundės. Plika akimi nelabai pastebime, kaip dangus juda, o per teleskopą labai aiškiai matyti, kaip jis slenka. Reikia taip atitaikyti teleskopą, viską apskaičiuoti, kad tavo fotografuojamas objektas ilgą laiką būtų kadre, kitaip vaizdas bus „išplaukęs“.
– Įprastą fotoaparatą galime įsigyti bet kur, o kur perkate kosmoso stebėjimo įrangą ir tam tinkamą techniką?
– Tik teleskopo korpusas pirktas, visa kita pasidariau pats. Neseniai baigiau konstruoti kompiuterizuotą montuotę, ant kurios tvirtinasi teleskopas, pajungta jo valdymo sistema. Jei kažko sieki, imi tuo domėtis, skaitai, ieškai informacijos, ką ir kaip daryti. Labai daug žinių radau rusų tinklalapiuose. Porą metų užtruko vien tik informacijos kaupimo darbai, o paskui, kai žinai, ką ir kaip reikia padaryti, kokie yra reikalavimai, tiesiog imi ir tai realiai mėgini įgyvendinti. Teleskopų mano praktikoje buvo daug ir įvairių, o dabar turiu tris ar keturis. Šis, didysis mano teleskopas, taip pat turbūt ne paskutinis. Kol kas jis gana geras stebėti Lietuvos dangų. Yra Lietuvos astronomijos mėgėjų tinklalapis, ten įdedame kas ką įdomesnio esame užfiksavę. Yra susikūrę tokių žmonių mėgėjiški klubai. Lietuvoje yra net dvi teleskopų parduotuvės.
– O kiek Lietuvoje tokių kaip Jūs, astrofotografų?
– Apie dešimt. O mėgėjų per teleskopus stebėti dangų turbūt susidarytų ir šimtas. Yra nešiojami, vežiojami teleskopai, kai kas giedrą naktį nusigabena teleskopą kur į laukus ir žvalgosi po dangaus platybes. Amerikoje tai labai populiaru. Beje, ir Vokietijoje veikia tokių mėgėjų klubai, kurie Afrikoje turi įsigiję žemių, ten stovi jų observatorijos, teleskopai. Sugalvoja ir kokioms dviem savaitėms nuvyksta bei ten fotografuoja žvaigždes.
– Koks galingumas Jūsų teleskopo, kiek ko galite pamatyti?
– Ne apie galingumą reikėtų kalbėti, o apie tai, kiek leidžia pamatyti oras. Molėtų observatorija gali pamatyti tiek pat, tik jie dar turi kompiuterinę adaptyviąją optiką. Turint ją judantį vaizdą per sekundę galima 1000 kartų pakoreguoti. Taigi galimybės kiek didesnės. O atmosfera mums leidžia vaizdą pasididinti apie 200 kartų. Beje, kuo didesnis teleskopas, tuo mažiau dienų bus, kuomet įmanoma kažką nuveikti. Su savuoju teleskopu per metus turiu tik 3–4 naktis, tinkamas astrofotografijai. Ar naktis tinkama, pamatai tik fotografuodamas. Jeigu atmosferos turbulencija juda – nieko nepadarysi.
– Kaip pavyko padaryti Mėnulio nuotrauką, kuri pateko į pasaulinį tinklalapį?
– Istorija buvo tokia: visą naktį fotografuoti sąlygos buvo tik šiaip sau, turbulencija judėjo. Tik apie 6 val. ryto ji nusistovėjo ir per pusvalandį spėjau padaryti neblogų nuotraukų. Taip viskas ir vyksta – netikėtumo principu. Sėdi ir lauki kartais 20 naktų ir nieko gero nesulauki. Galima pleškinti vidutinės kokybės nuotraukas, bet kam tokių reikia, o kad kokybiškos pavyktų, kartais tebūna tinkamos tik trys naktys per metus.
– Ką įdomaus naktiniame danguje yra pavykę užfiksuoti?
– Dažniausiai visi domisi, ar esu pastebėjęs neatpažintų skraidančių objektų, ateivių iš kitų planetų... Na, esu užfiksavęs sudužusį palydovą. Ekspozicijoje iš 10 nuotraukų pastebėjau dvi papildomas naujas „žvaigždes“. Rusams padedant išsiaiškinau, kad tai konkretus sudužęs palydovas ir jo detalės kartkartėmis atspindi šviesą, ką ir užfiksavo mano aparatas. Jei atvirai – buvę visko, bet kartais tuo ir baigiasi, kad lieka neįminta mįslė. Tie, kas fiksuoja, fotografuoja, tikrinasi, ką galėjo matyti. Kartais pavyksta išsiaiškinti, o kartais ne. Tačiau būtų visiškai naivu teigti, kad Visatoje esame vieni. Man nėra pavykę užfiksuoti, bet pasaulyje mėgėjų yra nufilmuota, nufotografuota ne vienas įdomus skraidantis objektas.
– Ar daug meteoritų krinta į žemę, kuriuos mes dažnai vadiname krintančiomis žvaigždėmis?
– Pagal statistiką jų į Žemę kasdien nukrinta apie 10 t. Kiek jų įskrenda į atmosferą, skaičiai būtų gerokai didesni.
– Ar tiesa, kad rugpjūtį ryškiausios žvaigždės?
– Na, gal tiesiog dažniau pakeliame akis į dangų – naktys ilgesnės, tamsesnės nei kitais vasaros mėnesiais. Pačios ryškiausios, sakyčiau, būna viduržiemį – sausio, vasario mėnesiais. Tačiau dangaus stebėjimas labiausiai priklauso nuo oro. Per mėnesį kartais būna tam tinkamos kokios trys naktys. Spalis, gruodis dažniausiai būna apsiniaukę, tad į observatoriją kojos nekeliu. Rugpjūtį, rugsėjį dažniau pasižvalgau. Vasara išvis netinka stebėjimui – per šviesus dangus – ūkai, galaktikos labai sunkiai matomos. Pavasarį Mėnulis, Saturnas, Jupiteris gerai matyti. O geriausia vis tik po dangų žvalgytis žiemą, kuomet galima stebėti apie 500 įvairiausių dangaus objektų. Tačiau žmonės nelinkę šaltyje vargti. Observatorija – nešildoma patalpa ir negali būti šildoma, reikia pačiam šilčiau apsirengti. Taigi šiltą rugpjūtį žmonėms labiausiai ir patinka žvalgytis į žvaigždes.
– O kaip jautri aparatūra ištveria šalčius?
– Ši aparatūra jautri, bet labai atspari. Fotoaparatai, skirti astrofotografijai, yra atsparūs šalčiui ir netgi juose pačiuose įtaisyti specialūs šaldymo elementai. Nežinia, kaip būtų fotografuojant prie 30 oC šalčio, bet fotografuojant esant 15 oC šalčiui aparatūra veikia kuo puikiausiai. Kompiuteriai kartais užšąla, o teleskopas – ne.
– O jei kas užsimanytų per šį teleskopą pasižvalgyti kokią naktį į žvaigždes?
– Prašome, jokių problemų. Sutarsime. Tai nėra mano verslas, o tiesiog pomėgis, už tai nereikėtų mokėti.
– Ką manote apie tuos dabar plačiai diskutuojamus 2012 metus? Ar galimi tais metais esminiai pokyčiai, susiję su kosmosu?
– Kad metai gali būti lemtingi, kas gali tai paneigti? Tačiau nieko bendro su astrologija tai neturi. O atsitikti visada kas nors gali – pavyzdžiui, netoliese sprogti kokia Super Nova, bet kurią akimirką gali nukristi meteoritas ir sunaikinti tokio dydžio miestą kaip Marijampolė. Taigi reikia džiaugtis šia diena. Nuo seno filosofai tai teigia. Mes daug teoriškai bandome paaiškinti, tačiau kas gali pasakyti, kas gali nutikti iš tiesų? Juk negalime teigti, kad saulė dar švies tiek ir tiek metų. Niekas niekuo negali būti garantuoti 100 procentų. Juk mokslas gimė iš baimės, iš norėjimo sužinoti, kas kaip yra. Juk jei tikėsite, kad Dievas yra, būsite ramūs. Aš esu tikintis žmogus, tačiau tikėjimą reikia skirti nuo religijos, kuri viską mėgina sutalpinti į tam tikrus rėmus. Viskas aplinkui taip protingai sukurta, tiek vyksta procesų, kad negali netikėti to didžiojo proto egzistencija. Tačiau žiūrėjimas per teleskopą virš debesų dar neįrodo Dievo egzistavimo, reikia domėtis filosofija, religijomis, išmanyti fiziką, chemiją, astronomiją. Logikai reikalinga visuma. Žiūrėjimas į dangų tėra tik mano hobis.
– O žvelgiant į ateitį, kur link ketinate savo pomėgį kreipti?
– Jei tik turėčiau pinigų... Būtų galima čia gražiai viską įrengti, didesnį teleskopą pastatyti, naktimis pasikviesti žmones stebėti žvaigždžių. Ši mano observatorija vargana, tik tokia, kokią leido mano finansai.