Estijoje trečius metus studijuojanti Rūta neslėpė – tėvų parama ir palaikymas labai svarbu. Ypač kai juvelyro specialybės studijos nepigios. Daug atsieina įrankiai, medžiagos, pagaliau pragyventi užsienyje.
Tačiau Rūta nė už ką nesutiktų, kad mama remtų pirkdama jos sukurtus papuošalus. E.Mildažytę tepuošia vienas dukters kūrinys – specialiai Motinos dienos progai sukurtas žiedas.
Kurti papuošalus artimiesiems – didžiausias malonumas. Dar didesnė palaima matyti, kad kūrinys žmogui tiko ir patiko.
Tačiau versti artimus žmonės puoštis vien jos kurtais dirbiniais – ne Rūtos būdui. Kaip ir naudotis tuo, kad ji – žinomos televizijos laidų kūrėjos vyriausia atžala.
„Galėčiau pasinaudoti savo mamos vardu. Kiti to siektų. Bet tik ne aš.
Man nepatinka, kai esu vertinama kaip garsios moters duktė.
Noriu, kad žmonės ateitų ne į Editos Mildažytės dukters, bet į Rūtos Petronytės darbų parodą. Galbūt man tai vienas akstinų labiau stengtis, daugiau dirbti.
Nemalonu, kai esi vertinama ne pagal savo nuopelnus, bet pagal mamos”, – sakė menininkė.
Rūta dar vaikystėje slėpdavo, kas jos mama. Galbūt noras pabėgti iš garsios motinos šešėlio yra viena priežasčių, kodėl ji pasirinko studijas Estijos dailės akademijoje?
„Niekada nebėgau nuo to, kad mano mama – žinoma moteris. Bet labai gerai, kai užsienyje niekas to nežino, neprimena, neklausinėja, ką reiškia gyventi su žvaigžde.
Man ji – mama. Ja labai didžiuojuosi, žaviuosi ir gerbiu”, – kalbėjo garsios žurnalistės duktė.
Ji niekuomet nesvarstė galimybės pasekti motinos pėdomis. Jau nuo antros klasės Rūta žinojo, kad užaugusi bus menininkė.
Tik prireikė šiek tiek laiko, kol nusprendė pasirinkti juvelyriką. Rūta džiaugėsi niekuomet iš tėvų nesulaukusi priekaištų, kad pasirinko profesiją, kuri negarantuoja sotaus ir turtingo gyvenimo.
Rūta neabejoja, kad jai pasiseks. O jos poreikiai – nedideli. Mergina yra taupi, neišlepusi. Net juvelyrikos dirbiniais Rūta puošiasi retai.
„Sau kurti papuošalus neįdomu. Be to, saviems papuošalams turiu per daug priekaištų, – savikritiškai kalbėjo Rūta. – Matyt, kaip batsiuviai be batų, taip ir juvelyrai – be papuošalų.”
Kalbėdama apie batus, mergina juokdamasi parodė savo avimus sportinius batelius. Pasirodo, tai vieninteliai jos šį sezoną avimi batai.
„Kai parduotuvėje išsirenku kokį naują drabužį ar batus, sustoju ir pagalvoju, ar man jų tikrai reikia. Dažniausiai nusprendžiu, kad ne. Ne daiktai, o emocijos yra svarbiausia.
Pakanka vienų batelių, vienos šventinėms progoms skirtos suknelės ir keleto kasdienių drabužių. Ir taip lagaminas visuomet per pilnas”, – nusijuokė iš Vilniaus į Taliną nuolat keliaujanti Rūta.
Estija jai – per šalta ir atšiauri šalis, tad baigusi studijas neketina ten likti.
„Estija – ideali vieta dirbti. Nėra šeimos, ne tiek daug draugų, tad daugiausia laiko praleidžiu dirbtuvėse”, – pasakojo Rūta.
Pirmuosius metus svečioje šalyje nemokant gerai nei anglų, nei rusų, nei juo labiau estų kalbos nebuvo lengva.
Todėl į gimtąjį Vilnių Rūta grįždavo kas mėnesį. Dabar namuose ji nebe tokia dažna viešnia.
„Labai naudinga atsidurti situacijose, kai supranti, jog niekas nepadės, kapstytis turi pati. Stengiuosi niekam dėl nieko nesiskųsti. Su broliu nuo pat vaikystės augome savarankiški”, – pasakojo Rūta.
Vokietijoje studijuojantis metais jaunesnis brolis Domas – jos didžiausias pagalbininkas.
Jų tėvas odinininkas Gintautas Petronis – pagrindinis rėmėjas. Vyras dukterį išlaiko ne tik materialiai, bet padeda atlikti ir sunkesnius techninius darbus. Pavyzdžiui, išgręžti skylę.
Patikimiausia Rūtos kritikė – juvelyrė Eglė Čėjauskaitė.
Pas ją jaunoji menininkė praėjusiais metais atliko praktiką ir nuo to laiko vadina savo juvelyrine krikštamote.
O koks mamos vaidmuo?
„Ji visuomet mane palaiko”, – šyptelėjo R.Petronytė.
Pas motiną Rūta skuba iš Talino.
„Tuomet patiriu mitybos šoką. Mama labai skaniai gamina, tad namie atsivalgau už visą laiką, praleistą Taline”, – juokėsi jaunoji menininkė.
Pati maisto ruošti Rūta neturi kada. Visą laiką ji skiria studijoms. Kurti papuošalą be pertraukų ji gali net 16 valandų.
Ar įmanoma pavargti nuo gražių papuošalų?
Rūta juokdamasi linkčiojo galva. Tuomet ji dainuoja.
Dainavimas Rūtai – ne tik būdas atsipalaiduoti. Praėjusią žiemą ir pavasarį pagal studentų mainų programą mokydamasi Barselonoje lietuvė su bičiuliu iš Čilės pragyvenimui užsidirbdavo dainuodami gatvėse ir traukiniuose.
Rūta čilietį net išmokė skambinti gitara ir lietuviškai traukti populiariąją grupės „Rebelheart” dainą „Kelias pas tave”.
„Tas pusmetis – bene smagiausias mano gyvenime.
Nuo pat mažumės tėvai mums su broliu davė laisvę. Prispausdavo tik tada, kai matydavo, kad nuėjome per toli.
Bet tokios laisvės, tokių įdomių žmonių kaip Barselonoje nebuvau sutikusi niekur kitur”, – pasakojo R.Petronytė.
Būtent saulėtame Ispanijos mieste kilo daugumos pirmojoje R.Petronytės parodoje pristatomų darbų idėjos.
Gal po studijų Estijoje Rūta kels sparnus į Barseloną? Mergina papurtė galvą – jos vieta Vilniuje.
„Svečiose šalyse smagu. Ispanijoje šilta, žmonės draugiški.
Tačiau vieną dieną sėdėjau Barselonoje ant suolelio ir galvojau – čia labai gražu, bet nepažįstu šio miesto, nepriklausau jam ir niekada nebūsiu jo dalis.
Vilniuje pažįstu kiekvieną kiemą. Tačiau prieš apsistodama gimtinėje dar norėčiau pasiblaškyti po pasaulį”, – prisipažino Rūta.
