Pasibelsti į žymių Lietuvos žmonių namus ir išnaršyti visus jų būsto kampus — misija, į kurią su įkarščiu kibo naujos laidos kūrėjai.
Garsenybės į kairę ir į dešinę dalija interviu apie savo meilės reikalus, pirkinius ir drabužius, bet ar jos bus tokios atviros, kai operatorius panorės nufilmuoti jų virtuvę?
Atsakymus “Idėjos namams” pateikia kiekvieną sekmadienį 20 valandą.
Dviejų dalių laidoje L.Šurnaitė kviečia susipažinti su žymių žmonių buitimi, o tada interjero ekspertai pataria, kaip įsirengti namus panašiu stiliumi.
Lavijai tai reiškia ne vien grįžimą į darbą, bet ir būtinybę iš naujo pratintis prie šurmulio. Motinystei daugiau nei pusantrų metų atsidavusi moteris į pokalbį atskubėjo ryškiai pasidažiusi — tiesiai iš fotosesijos.
Gurkšnodama žaliąją arbatą ji prisipažino, kad grįžti į filmavimų ir interviu maratoną nėra lengva. Tačiau malonu.
Juolab kad laida — tokia, kokios Lietuvos televizijose ji pasigesdavo.
— Laida — apie namų interjerą. Ar jos vedėja moka įkalti vinį arba pakabinti paveikslą?
— Kabinti paveikslą — labai rimtas ir atsakingas darbas (juokiasi). Sienų nesu dažiusi, bet laidoje man ir nereikės to daryti.
Eisiu pas įžymius žmones ir mano užduotis bus padaryti taip, kad jie įdomiai papasakotų apie savo namus. O apie vinis ir kitus praktinius dalykus antroje laidos dalyje kalbės mūsų ekspertas.
— Išgirdus frazę “įžymūs žmonės” daug kam jau norisi susiraukti.
— Taip, bet “Idėjos namams” nėra gyvenimo būdo laida. Nesiknaisiosime po asmeniškumus. Mūsų tikslas — papasakoti apie namus, o ne apie skyrybas ar vedybas. Pikantiškų dalykų televizijose ir šiaip per akis.
Arba laidos apie kulinariją — dabar jų pikas. Visi kepa, verda, varžosi prie puodų, dalyvauja viktorinose. O tokios laidos kaip “Idėjos namams” nėra. Pataikėme atsirasti, kai ši niša neužpildyta. Tai yra smagu ir malonu.
— Turite bičiulių, kurių namus būtų įdomu parodyti?
— Taip, bet jie liks neparodyti, nes tie žmonės nėra itin žymūs. Nerodysime ir garsių žmonių būstų, kurie neįdomūs.
Vaizdai turi įkvėpti žiūrovus, kad ir kaip pompastiškai tai skambėtų.
Pavyzdžiui, pirmoje laidoje rodėme tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus ir jo žmonos interjero dizainerės Indros namus.
Idėjų ten — tiek, kad galima visą dieną vaikščioti ir stebėtis.
— Ar žiūrovai bus finansiškai pajėgūs įsirengti namus panašiu stiliumi?
— Į kišenę laidos herojams nelendame. Bet galvojame apie žiūrovus — patarsime, kaip įsirengti namus naudojant vidutinės kainos medžiagas ir interjero detales. Nereikės būti milijonieriumi ir pirkti “Versace” plytelių.
— Išdrįsite parodyti ir savo namus?
— Yra psichologinis momentas — kameras įsileisti nelengva. Galbūt savo privatumą aukočiau dėl laidos, kuri man svarbi, bet kol kas negaliu to daryti. Mano namai šiuo metu nėra tokie, kokius reikėtų rodyti per televiziją.
Jų dizaineris — metų ir septynių mėnesių sūnus Nojus, kuris vaikščiodamas paišo sienas. Vaizdas tiktų nebent humoro laidai. Kai vaikas paaugs, bus galima imtis remonto.
— Kiek namų jau aplankėte su kamera?
— Be Marcinkevičių poros, jau buvome Astos Valentaitės, verslininko Žilvino Grigaičio, dizainerės Julijos Janulaitytės, TV laidų vedėjos Violetos Vosylės namuose. Nė vienuose jų nesilankiau iki tol. Pačiai buvo įdomu.
— Kurie namai jus nustebino?
— Visi jie — labai skirtingi. Sudomino Žilvino namai. Daug kas girdėjo, kad jis labai mėgsta daiktus, bet to nesuvoki, kol nepamatai savo akimis.
Tiek daug visko ir kiekvienas daiktas — savo vietoje, turi priežastį ten būti.
Taurės, taurelės, specialūs aksesuarai taurėms... Kai įėjau į namus, trumpam sustingau. Pirma tipiška lietuviška mintis — o kas tas dulkes nuvalo?
— Ir kas gi valo?
— Žilvinas pats papasakos laidoje. Sulaukite ir pamatysite.
Dizainerės Julijos namai irgi daro įspūdį. Jos kūriniuose — daug šviesių, santūrių tonų. O namai — labai spalvingi. Oranžinė, turkio, žalia spalvos. Tą idėją įkvėpė apsilankymas Maroke.
— Ar lengva į garsenybių namus įsiprašyti?
— Visko būna. Įsileisti į namus nepažįstamą žmogų su kamera nėra lengva.
Bet mes užmezgame ryšį ir per architektus, dizainerius, kurie tuos namus kūrė. Jų rekomendacijos irgi padeda.
— Buvo netvarkingų namų?
— Ne, kol kas nepasitaikė. Nežinau, ar pašnekovai specialiai susitvarko prieš mums ateinant. Bet kuriuo atveju tai yra gerai. Dulkių kiekvienas savo namuose prisižiūrime. Ekrane norisi estetikos.
— Kokie namai yra jaukūs jums?
— Tikrai ne minimalistiniai. Nemėgstu, kai per daug stiklo ir plieno. Spalvos turi nevarginti. Minkšti, patogūs baldai. Negalėčiau gyventi namuose, kurie rėkia spalvomis, bet vien baltos sienos irgi nepatiktų.
— Norėtumėte gyventi nuosavame name užmiestyje?
— Ne, turbūt iki tos minties niekada nepriaugsiu. Esu labiau miesto žmogus.
Patinka senamiestis, bet būtų gerai ir parkas šalia. Butas su langais į Centrinį parką Niujorke būtų idealu (juokiasi).
— Eteryje nebuvote dvejus metus. Jautėte norą grįžti į viešumą?
— Pati nieko neieškojau. Nebuvo to pojūčio — sienos tuoj išgrius, jei nepradėsiu dirbti. Kaip tyčia pasitaikė šis pasiūlymas — jis man patiko. Buvo ir kitokių kvietimų, bet jie nesudomino.
Motinystę su darbu derinti nėra paprasta. Gal dar būčiau palūkėjusi, kol sūnui sukaks dveji. Pirmuosius jo metus man labai patiko leisti tik su juo.
Kita vertus, netapau mama perekšle, tegul niekas neįsižeidžia. Kompanijose nekalbu apie sauskelnes. Į kiną ar restoraną praleisti vakaro su vyru irgi išeidavome.
Pasinėriau į motinystę, aplenkdavau “svarbius” vakarėlius, neduodavau interviu, nors daug kas įkalbinėjo gražiausiais žodžiais.
— Dabar šeimos nuotraukos spaudoje nepasipils?
— Ne. Su vyru (Daumantu Kairiu, viešųjų ryšių specialistu. — Red.) esame susitarę, jis neprivalo būti viešas. Nematau reikalo spausdinti šeimos fotosesijų. Nors nesakau, kad tai gerai ar blogai.
— Motinystė jus pakeitė?
— Nė nežinau. Tapau atsakingesnė, nuo to nepabėgsi. Anksčiau keltis iš lovos tenka. Bet organizmas prisitaiko, miego mažiau reikia. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mano gyvenimo aprašyme atsirado žodis “mama”.
— Apie antrą atžalą jau mąstote? Giminaičiai spaudžia?
— Kartais apie tai užsimena (juokiasi). Viena mano draugė, kuri turi du vaikus, vis klausia: na, tai kada antras? Sakau: ne, tegul sūnus dar paauga. O ji man: juk žinai tą rusišką posakį “Anksčiau sėsi, anksčiau išeisi”? Moteris nebūtinai yra vaikų darymo mašina (juokiasi).
— Negąsdino tai, kad laidos apie interjerą dar nesate vedusi?
— Bet juk tai — ta pati žurnalistika. Dirbdama LTV laidoje “Labas rytas” tiek įvairių temų esu aptarusi... Valgau iš to duoną. Rengti interviu — mano darbas.
Tai ne ta laida, kurioje esu dėmesio centre. Iš tiesų aš — trečiame plane, ir man tai patinka.
— Nesinori būti pagrindiniu žmogumi, į kurį visi žiūri?
— Negaliu pakęsti vedėjų, kurie ekrane mėgaujasi savimi. Lietuvoje tai — gana populiaru, bet man atrodo, kad neprofesionalu. Kai atrodai įsimylėjęs save ir labai visiems reikalingas — tai man nepatinka.
Būtų kvaila ir juokinga, jei filmuotų mane, gulinčią ant sofos ir geriančią arbatą. Tai nėra asmeninis šou.
— Kaip jūs įsivaizduojate šios laidos žiūrovus?
— Nesusiaurinčiau jų rato iki tų, kurie dabar planuoja įsirengti namus.
Net jei visai neketini to daryti, pasižiūrėti vis tiek bus įdomu.
Man atrodo, smagu laidą žiūrėti geriant arbatą ir valgant aguonų pyragą. Jokių blogų emocijų, skyrybų, nelaimių.
Tarkim, visai jauniems žmonėms namai gal dar ir nerūpi, bet visiems kitiems turėtų būti įdomu.
Tiesa, informacijos, kokio storio grandinę nusipirko Radžis, mūsų laidoje nebus.
Kita vertus, džiaugiuosi, kad dirbu televizijoje, kuri ne viską matuoja reitingais.
Bus įdomu sužinoti, kiek žmonių žiūrės laidą, bet reitingas nėra vienintelis tikslas. Kol kas atsiliepimai — geri.
— Planuojate ilgesniam laikui grįžti į televiziją?
— Toli į ateitį nieko neplanuoju. Žinau savo pusmečio planus. Bet jau esu sakiusi, kad galėčiau dirbti ir kitose srityse.
Daug moterų gimus kūdikiui susimąsto apie vaikams skirtų prekių ar paslaugų verslą. Man tokių minčių nekilo.
Kitokių ypatingų čakrų irgi neatsivėrė. Nepradėjau svaičioti, kad noriu tapyti ar panašiai. Lieku žurnalistikoje, bet galbūt galėčiau peršokti į ryšių su visuomene sritį. Nežinau, kas bus, ir nesijaudinu dėl to. ?