Tūkstantis vyzdžių įsipainioja į vieną saulės rezginį ir nebesugeba išsivaduoti - pradeda šokčioti kartu su auskaru bamboje. Sidabro gija apsivijęs perlas raičiojasi ant pilvo kaip lašas rasos naktinėje dykumoje - akims jis pasakoja apie moterišką galią dovanoti pasauliui gyvybę.
„Pilvo šokis yra labai moteriškas“, - tvirtina Dovilė Karpušenkaitė-Mikučionienė - viena iš geriausių pilvo šokio šokėjų Baltijos šalyse. Jauna moteris pilvo šokiu susidomėjo prieš 6 metus, kai dar studijavo verslo administravimą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.
„Anksčiau pilvo šokis man buvo tik pomėgis, dirbau viešbučio direktore. Vėliau sėkmingai įgijau ekonomikos magistro laipsnį Kauno technologijos universitete. Skaičiukai man patinka. Tačiau taip pat patinka laisvė ir nepriklausomybė“, - tikina Kaune su šeima gyvenanti 28 metų šokėja.
Dovilė mėgsta sprendimus priimti pati ir džiaugiasi, jog neprivalo vykdyti iš „viršaus“ nuleistų užduočių. Kaunietės sėkmės formulė atitinka posakį: pasirink mėgstamą darbą ir tau niekada nereikės eiti į darbą.
„Aukštosiose mokyklose įgytos žinios man praverčia, tačiau man reikia judesio, aktyvios veiklos - negaliu ilgai sėdėti prie popierių“, - tikina savo studiją įkūrusi, merginas ir moteris dabar rytietiškų šokių mokanti D.Karpušenkaitė-Mikučionienė.
Pasak jos, kai restorano lankytojai scenoje mato šokančią moterį, kai kurios taurės ant stalių prisipildo pavydo - geriant užverda aistros ir intrigos. Dovilė įsitikinusi: matydami laukinę sambą ar salsą šokančią porą žiūrovai reaguotų kitaip - šokėjai negirdėtų tylių moteriškų prakeiksmų ir replikų, įgeliančių skaudžiau negu maestro Jurijaus Smorigino liežuvis televizijos šokių projekte.
D.Karpušenkaitė-Mikučionienė pripažįsta, kad prieš pirmą pasirodymą scenoje reikėjo sukaupti labai daug drąsos. Tačiau žengus žingsnį, atsirado pasitikėjimas ir atsparumas piktiems liežuviams.
Nors pagieža degantį žvilgsnį žiūrovų būryje pilvo šokėjos pastebi labai greitai.
- Pilvo šokiu susidomėjau, kai kartą pamačiau šį šokį restorane. Nusprendžiau pabandyti. Kadangi universitete nebuvo kūno kultūros užsiėmimų, norėjau pajudėti, pasportuoti, - lrytas.lt apie pradžią pasakoja D.Karpušenkaitė-Mikučionienė, - Nuo pat pradžių mokytis šokio sekėsi neblogai. Po mėnesio mane perkėlė į pažengusiųjų grupę. Aš nuolat tobulėjau ir džiaugiausi. Vėliau mane pačią pakvietė šokti restorane, ten šokau trejus metus.
Pirmą kartą šokti restorane buvo labai baisu. Jaučiau scenos baimę, dabar ją esu nugalėjusi. Dabar išvis kitaip jaučiuosi, pasitikiu savimi. Mėgaujuosi jausdama, kad mano šokis žmonėms patinka.
Galiu drąsiai pasakyti, kad šokdama atsikračiau daugybės kompleksų, pradėjau savimi stipriai pasitikėti.
- Kaip nusprendėte pati mokyti šokių?
- Mano šokį restorane per tuos metus matė daugybė moterų. Kai kurios iš jų po pasirodymo prieidavo ir prašydavo pamokyti. Viena, kita - taip susidarė grupelė. Informacija apie mane plito iš lūpų į lūpas - išgirdusios apie pilvo šokių pamokas moterys pačios mane susirasdavo. Nusprendžiau suburti antrą grupę... galiausiai įkūriau šokio studiją.
Studijai šiuo metu sekasi puikiai - varžybose laimime pirmąsias vietas, nuolat patenkame ant prizininkių pakylos.
Išmokti pilvo šokio nori įvairios moterys. Ateina ir 13 metų mergaitės, ir vyresnės negu 50 metų amžiaus moterys. Vyriausios šokėjos negaliu įvardyti, nes nesu linkusi kiekvienos klausinėti apie nugyventus metus.
Man svarbiausia, kad žmogus nori šokti, pažinti ir lavinti save. Kai kurios iš jų apie pilvo šokį žino laba daug - skaito literatūrą, žiūri filmus.
Vyresnio amžiaus moterys puikiai supranta, kad pilvo šokis yra labai naudingas sveikatai. Treniruojamas kūnas, ypač moterims „probleminės“ vietos: liemuo, užpakaliukas, šlaunys. Pagerėja kraujo apytaka, vidaus organų veikla. Be to, šokis prablaško mintis, verčia pamiršti rūpesčius, pakelia nuotaiką. Vyresnio amžiaus moterys teigia, kad treniruoklių salėje jos jaučia nuobodulį, aerobika - per daug intensyvi ir alinanti, o pilvo šokiai yra lyg aukso vidurys.
- Ar greitai moterims pavyksta išmokti pilvo šokio judesių?
- Būna įvairiai, priklauso nuo moters - vienos labai greitai perpranta judesius, ar tiesiog savaime išeina, ypač jei anksčiau mokėsi kokių nors kitokių šokių. Kitoms tenka daugiau padirbėti, kad įgautų pagrindus. Nesudėtingą choreografiją galima išmokti labai greitai.
- Minėjote, kad šokti nori ir jaunos mergaitės. Teko matyti vieną panašią vaiko amžiaus šokėją praėjusio sezono „Lietuvos talentų“ laidoje. Komisijai pasirodė, kad pilvo šokis nepilnametei nedera, mergaitei siūlė paaugti, subręsti ir tada vėl parodyti talentą. „Lietuvos talentų“ komisija aiškino, kad pilvo šokis yra skirtas gundyti.
- Aš pati neseniai dalyvavau „Lietuvos talentų“ laidoje ir džiaugiausi galimybe parodyti pilvo šokį visai Lietuvai. Kalbant apie jaunas mergaites, iš tikrųjų vaikams negalima daryti kai kurių judesiukų - vaiko kūnas auga, vystosi organai, todėl smarkūs drebėjimai, tempimai ir panašūs gero fizinio pasirengimo reikalaujantys judesiai jaunam šokėjui gali pakenkti.
Šokio judesiai vaikui turi būti pritaikyti - mažesnės amplitudės, lengvesni, neintensyvūs. Vaikui šokis yra daugiau mankšta ir kūno lavinimas. O suaugus, išlavintas kūnas greičiau perpranta visapusišką šokio techniką, lengviau išmoksta.
Tačiau noriu pabrėžti, kad pilvo šokis nėra striptizas. Reikia pripažinti, kad pilvo šokis yra labai moteriškas šokis, tačiau jokio vulgarumo, gašlumo jame nėra.
Žinoma, arabams, kasdien matantiems apsidangsčiusias savo moteris, galbūt pilvo šokis atrodo itin seksualiai ir kur kas stipriau provokuoja, bet pas mus, kur pilna pramoginių, modernių šokių, regetono, Lotynų Amerikos šokių šokėjų, apnuogintas pilvas, rankos ir nugara žiūrovų neturėtų stebinti.
Šeštadieniais rodomų televizijos projektų dalyvių niekas juk nevadina striptizo šokėjais.
O jeigu pasižiūrėtume MTV klipus - ten tokios didelės seksualumo bombos, kad pilvo šokis greta jų tikrai neatrodo nuodėmingai. Pilvo šokis atskleidžia moteriškumą, o sužėrintis seksualumas yra tik vienas iš daugybės moteriškumo žiedų.
- O ar pilvo šokį šoka vyrai?
- Žinoma, šoka. Pažįstu labai gerą pilvo šokio šokėją lietuvį. Aš net dalyvavau jo rengtame seminare. Tiesa, jis gyvena Australijoje ir ten aktyviai šoka. Pilvo šokio šokėjų vyrų pasaulyje yra labai daug. Jie labai gerai šoka ir yra puikūs choreografai.
Tradiciniai rytietiški vyrų ir moterų šokiai skiriasi maniera, judesiais, atliekamu vaidmeniu - juk šokis - kaip gyvenimas, jis atspindi žmonių kasdienybę, santykius, darbus ir pramogas, ir kaip kasdienybėje skiriasi vyras ir moteris, taip skiriasi ir šokiai.
Atmetus folklorinius vien vyrų šokamus šokius, šiuolaikinio pilvo šokio technika ta pati, tačiau apskritai šokis visada priklauso nuo šokančiojo charakterio, ir ta pati choreografija, šokama skirtingų šokėjų atrodys visai skirtingai, todėl ir vyrų šokio maniera dažniausiai kiek kitokia - vyriškesnė.
- Kuo skiriasi lietuvių požiūris į pilvo šokį, nuo, tarkim, Egipto gyventojų?
- Šokis, kaip ir muzika, dainavimas, - artimas visų tautų žmonėms, taip pat ir arabų kraštams. Liberalesnėse arabų visuomenėse egzistuoja tokie patys naktiniai klubai, konservatyviose - moterys linksminasi ir šoka per šventes, moterų draugijoje.
Kol kas aplankiau tik kelias Artimųjų Rytų, arabų kultūros šalis, todėl negaliu itin detaliai lyginti pilvo šokio tradicijos skirtingose arabų valstybėse. Esu mažai susipažinusi su tų šalių vietinės kultūros ypatybėmis, tačiau galiu pasakyti, kad arabai ir lietuviai į pilvo šokį žiūri skirtingai. Arabams tai sava tradicinė muzika, jų šokiai, o lietuviai į pilvo šokėjų pasirodymus labiau žiūri į tai kaip į šou.
Lietuvoje pilvo šokis vertinamas įvairiai. Vieniems labai patinka, sulaukiame palaikymo, kiti užsidega pavydu ir neapykanta. Kartais iš žiūrovių lūpų matau, ką jos kalba šalia sėdintiems savo vyrams.
Lietuvoje mums kartais yra labai sunku šokti, nes nėra tokio palaikymo, koks būtų Rytuose. Pavyzdžiui, Egipte žiūrovai labai audringai palaiko šokėją, gyvai reaguoja, siunčia šiltas emocijas, kurios užveda ir pačias šokėjas - jos kartais peržengia savo sugebėjimų ribas - tada padarai tai, ko tikrai netikėjai, kad gali padaryti.
Žinoma, pastebiu, kad Lietuvoje požiūris keičiasi, tobulėja ir šokėjos, ir žiūrovai, rimčiau žiūrima į šiuos šokius.
Antai Latvijoje pilvo šokis yra populiaresnis negu Lietuvoje. Tačiau neseniai Rygoje vykusiame tarptautiniame šalių rytietiškų šokių konkurse „Miss Baltic Belly Dance-2011“ aš užėmiau pirmąją vietą. Kartu laimėjau kelionę į tris Artimųjų Rytų valstybes - galėsiu gyvai pažiūrėti, kaip pilvo šokiai šokami ten.
Pavyzdžiui, Egipto sostinėje Kaire vyksta konkursai, į kuriuos susirenka patys geriausi šokėjai ir šokėjos. Egiptas yra pilvo šokio širdis. Šokėjai šoka pagal orkestro gyvai atliekamą muziką. O šokis pagal gyvo orkestro muziką reikalauja improvizacijos.
Muzikantai bet kada gali pridėti kažką nuo savęs, paįvairinti pasirodymą. Todėl šokis išeina visai kitoks negu pagal iš anksto pasiruoštą muzikos įrašą.
Rygoje pamačiau, kad pilvo šokis ten yra labai populiarus, Latvijos sostinėje gyvena daug labai gerų šokėjų. Lietuvoje yra kelios merginos ir moterys, kurios jau ilgą laiką domisi pilvo šokiu, važinėja į seminarus, mokosi.
O naujų talentų nėra, neužauga. Galbūt todėl, kad Lietuvoje nevyksta pilvo šokio festivaliai, kurie galėtų sukelti daugiau susidomėjimo, paskatintų merginas išbandyti šį rytietišką šokį.
Anksčiau buvo surengti keli festivaliai, bet lietuvės pasirodė pasyvios ir galbūt drovios - nerodė noro dalyvauti. Todėl rengėjai nuleido rankas, organizuoti festivalių neapsimokėjo. Todėl šiemet nebuvo nė vieno pilvo šokio festivalio.
- Kodėl lietuvės nedrįsta rodyti savo sugebėjimo šokti?
- Net nežinau. Tikrai daug kas klaidingai pilvo šokį lygina su striptizu. Kai žmonės išgirsta, kad šoki pilvo šokį, jiems išsprūsta, jog tai - striptizas. Tokios nesąmonės tik parodo žmonių neišmanymą. Kartais dėl to apmaudu.
Nejau žmonės neskiria, kas yra vulgaru, o kas ne?
Nemanau, kad yra kažkokių psichologinių barjerų, kurie trukdo moterims viešai parodyti savo šokį. Nors žinau ne vieną atvejį, kai moteris eina mokytis šokti, puikiai juda, bet nesiveržia į šokių konkursus, viešus pasirodymus, nes vyrai neleidžia.
- Kaip pilvo šokį vertina jūsų pačios vyras?
- Su vyru susipažinau, kai jau šokau. Todėl jis šokio iš manęs jau negalėjo atimti. Nesutarimų kildavo tik dėl to, kad kartu negalime išvažiuoti, atostogauti. Buvo sudėtinga susiderinti - kai man reikėdavo vykti į seminarą, jis būdavo labai užimtas darbe. Negalėdavome į užsienį vykti kartu. Vėliau po truputį priprato. Žinoma, išvykos į užsienį, seminarai ir mokymai brangiai kainuoja, todėl tenka kartu planuoti išlaidas ir šeimos biudžetą.