- Pradėkime nuo vaikų,- kaip gi su visais susitvarkote?
- Man svarbu, kad vaikai užaugtų sąmoningos, tvirtos ir savitos asmenybės. Nesvarbu, kurioje šalyje jie gimė, ar kad jų tėvai - žvaigždės. Jie patys nuspręs, kaip gyventi. Manau, kad asmenybės stiprumas priklauso nuo savigarbos. Mano vaikai turės išmokti rinktis, nepaisydami kitų nuomonės.
- Ketinate būti jų gyvenimo vedliai?
- Tik iš dalies. Nenoriu, kad juos įtakotų tokie veiksniai kaip mano ir Brado gyvenimo aplinka ar tai, kad jie turėjo ypatingą praeitį ir buvo įvaikinti.Tačiau, galvoju, kad tėvai visuomet yra atsakingi už tai, kaip vaikai priima supantį pasaulį. Tačiau, nežinau, ar noriu būti vedlė. Pakaktų būti gera mama.
- Ar siekdama įsiteikti vaikams, sutikote dubliuoti animacinius filmus? Tikriausiai, buvo linksma...
- Kur ten, tiesiog nuostabu. Aš ir Bradas visuomet norėjome filmų, kuriuos galėtume žiūrėti su vaikais, nors jie dar ir maži. Savotiškas mūsų šeimos žaidimas. Beje, abu esame animacinių filmų gerbėjai. Vaikystėje Bradas juos žiūrėdavęs po vakarienės, ir tai buvo vienas geriausių jo vaikystės įpročių.
- Visuomet klausiate vaikų nuomonės apie savo filmus?
- Na, tiesiog visko matyt jie negali... Daugelis scenų yra išties netinkamos. Tačiau, kadangi mano šeimoje yra visokio amžiaus atstovų, kartais tenka pajuokauti su kolegomis ir režisieriais, klausiančiais mano nuomonės apie vaikams skirtus filmus. Juos visuomet kviečiu surengti uždarą peržiūrą mūsų namuose, kad sužinotų tai, ko nori. Be jokios abejonės, mano šeima yra puikus publikos testas.
- Savo balsą davėte Tigrei iš „Kung Fu Pandos“, o „Viskas apie ryklį“ dubliavote labai dailią ir seksualią žuvytę...
- Šiais atvejais visuomet įdomu stebėti vaikų reakciją.Iš tikrųjų,jiems labiau patikau ne kaip seksuali žuvelė, o kaip tigrė. Norite sužinoti paslaptį? Ir pati jaučiu esanti kur kas artimesnė aštrianagėms katėms...
- Ar kartais nerimaujate dėt to, kad vaikai Jus sutapatins su kuriuo nors personažu?
- Labiau nerimauju, kad kokia nors kolegė jiems pasirodys „įdomesnė“ už mane. Jie tai žino, ir kartais mane pašiepia:“ Mama, toji už tave fainesnė!“ Apsimetu, jog nuliūdau, ir gelbėjuos anekdotų pasakojimu ir ir visokiais pasivaipymais. Dažniausiai to pakanka ir turi labai gerą poveikį.
- Visuomet buvote laikoma seksualumo įvaizdžiu. Ar motinystė pakeitė publikos požiūrį į Jus?
- Tiesą sakant, man nelabai įdomu. Nesu vienpusė asmenybė. Tačiau tiesa, jog motinystė pakeitė mane ir mano požiūrį į pasaulį. Kai turi vaikų, keliesi anksti ir rūpiniesi, kad pirmiausia jie būtų laimingi ir sveiki. To pakanka, kad būčiau giedros nuotaikos. Visa kita - smulkmenos. Išskyrus, žinoma, pasaulines problemas ir neteisybę.
- Ar ne per didelę naštą ant pečių užsikrovėte? Ar išties jaučiatę atsakomybę pasauliui?
- Žinoma, ši misija yra rimta, bet stengiuosi pradėti nuo paprastų dalykų, žingsnis po žingsnio. Ir po kiekvienos pažangos siekiu būti laiminga.
- O žavus jūsų sutuoktinis Bradas nelieka nuošaly...
- Džiaugiuosi, turėdama Bradą: jis labai dailus vyras, protingas ir labai šaunus tėvas. Kaip sakoma tokiais atvejais, pilnas rinkinys. Išties esu laiminga.
- Ar padeda prižiūrėti vaikus?
- Ar padeda? Jis - angelas! Toks šaunus, kad kartais dingteli noras pasišalinti, išvykti atostogų bei visus rūpesčius jam palikti. Esu tikra, kad nesulaukčiau nė vieno skambučio...
- Kaip pasiskirstote profesinio ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimus?
- Mūsų šeimos paslaptis - mano ir Brado tarpusavio laimė. Svarbu, kad vaikai matytų gyvenimu patenkintus tėvus. Kai man tenka dirbti, į mokyklą juos veda Bradas. Po to visi ateina manęs aplankyti į filmavimo aikštelę. Kuomet jis dirba, darome kitaip. Stengiamės visi drauge pusryčiauti ir, pasimatyti bent jau per pietus ar vakarienę. Kartais tai nėra taip paprasta. Net ir tokius mažus dalykus aš labai branginu.
- Manote, kad sutariate, nes yra jūsų „komanda“?
- Vaikai labai sustiprina sąjungą, bet jie nėra pagrindinis jos gyvavimo veiksnys. Paprasčiausiai man ir Bradui patinka būti kartu. Jaučiame esą vienas kitam reikalingi, ir visuomet surandame laiko tam „ypatingam“ momentui, kuomet uždarome duris ir liekame vieni.
- Taigi iš tikrųjų tikite meile?
- Nesugebu taip kaip Bradas poetiškai kalbėti, bet mano nuomone, mylėti- tai linkėti gero drauge gyvenantiems žmonėms,bei pirmenybę teikti jų poreikiams ir interesams. Tikra meilė pakeičia žmones, - jie tampa geresni.
- Kine dažnai regime herojus, ir Jums teko ne vieną jų suvaidinti? Kokių ypatingų žmonių reikėtų šiais laikais?
- Klausimas tikrai sudėtingas! Beveik per visus pietus kalbėjau apie pasaulines problemas ir kaip jas išspręsti. Vargu, ar egzistuoja vienintelis „herojus“. Linkusi manyti, kad realiame gyvenime labiau reikia kliautis grupės veikla, o ne vieno žmogaus „galiomis“.
- Esate praeities filmų gerbėja? Kurį filmą labiausiai mėgstate?
''Arabijos Lorencą“. Prisipažinsiu, visuomet žavėjausi tuo vyru. Jis - išties herojus. Ir galbūt todėl jį laikiau nuginkluojamo vyriškumo pavyzdžiu... Turėtum būti labai moteriška, kad trauktų tokio tipo personažai.
- Vaidinote daugelyje veiksmo filmų. Koks Jūsų požiūris į ginklus?
- Pernelyg jie manęs nedomina. Tačiau nuo vaikystės laikų turiu peilių kolekciją.
- Užsiimate įvairia humanitarine veikla. Kaip jaučiatės, būdama tokiose gamtos katastrofų vietovėse kaip Haitis ar Japonija?
- Trūksta žodžių, kad galėtum papasakoti apie tas baisias nelaimes, - manau, taip galvoja ir kiti mano bendradarbiai ir kolegos.Sėdėjome neatsitraukdami nuo tevevizorių ir perskaitėme visas smulkmenas. Visi galvojome apie tai, kaip galėtume padėti, išreikšti solidarumą ir paramą. Jau nepamenu, kiek kartų verkiau, esu tikra, kad ir daugelis verkė, net vien žiūrėdami naujienas ar klausydamiesi artimųjų ir šeimų netekusių žmonių istorijų. Šios dvi gamtos katastrofos - nepaprastos masto, manau,kad tikrą įvertinimą gali duoti tik tie, kas jas realiai patyrė.
- Holivude Jūs ir Bradas esate pagarsėję savo dosnumu. Manote taip ''grąžinti'' dalį laimės, kurios sulaukėte iš gyvenimo“?
- Nesvarbu, ką manome, svarbu, ką realiai ir konkrečiai galime padaryti dėl kitų, kaip būti jiems naudingi. Mums rūpi nebūti paviršutiniškais, bet įsigilinti į problemą ir padėti turintiems sunkumų. Man pasisekė, kad turiu darbą, suteikiantį galimybę užsiimti visuomenine savanoriška veikla, padėti pasauliui. Visuomet siekiu likti kukli, ir priminti sau ir Bradui, kad iš esmės, esame turtingi ir privilegijuoti žmonės. O tai - vien tik mūsų kelio pradžia.