Tiesa, mergina sakė, kad mažieji augintiniai neliūdi ir palikti namuose: „Kai prieš penkerius metus įsigijome Čiobrelį, nusprendėme, kad jam vienam bus nuobodu. Namuose atsiradusi Žibutė kuo puikiausiai papildo jam draugiją.“
G.Gurevičiūtė tikino, kad Jorkšyrų veislės šunys yra labai judrūs, tik spėk suktis ir sekti, kur jie bėga. Prieš kelerius metus Lietuvos pajūryje dingusi Žibutė privertė sunerimti ne tik šeimininkus, bet ir Čiobrelį. „Šunytis labai liūdėjo. Žibutės dingimą jis labai išgyveno – sunkiai rado vietą namuose. Kuomet kalytė atsirado, džiaugėmės visi trys“, - šypsojosi Gintarė.
Mergina pasakojo, kad Žibutė tikra princesė – vos tik vėjas stipriau papučia, ji iškart slepiasi ir prašosi ant rankų. Čiobrelis kiek ištvermingesnis.
Įprasta Jorkšyro terjerus puošti margaspalviais drabužėliais ir kaspinais, tačiau G.Gurevičiūtė sakė, kad ji savo augintinių nedabina: „Turime keletą šunims skirtų drabužėlių, tačiau jais šuniukus rengiame tik šaltuoju sezono metu eidami į lauką. Manau, kad reikia išaugti iš vaikų amžiaus ir suprasti, kad šuo yra šuo.“
Jau ne vienerius metus L.Karalius – Ezopas ir G.Gurevičiūtė yra vegetarai, todėl prie mėsos nėra pratę ir jų augintojai. Šunys maitinasi sausu, keturkojams skirtu specialiu maistu.