Aktyvios beglobių gyvūnų teisių gynėjos nusprendė, jog vietoj įprasto naujausių savo kolekcijų pristatymo ant podiumo, apgaubs savo kūrybą gerumu bei šiluma ir pakvietė savo kūrybos gerbėjus į kolekcijos pristatymą atsinešti simbolinę dovanėlę beglobiui gyvūnui. Tačiau svečiai pranoko jų lūkesčius - vietoj simbolinių dovanėlių, žmonės tempė didelius ėdalo maišus bei kitas dovanas. R.Rimšelienė, žiūrėdama į didžiulę beglobiams gyvūnams skirtą dovanų krūvą, negalėjo atsidžiaugti, jog žmonės taip geranoriškai sutiko prisidėti prie jų akcijos.
„Padovanokite savo artimiausiam žmogui tai, ką labiausiai branginate - savo laiką. Vietoj to, kad kaip pamišę lakstytumėte ir rinktumėte dovanas, skirkite tą laiką artimiesiems. Juk patys brangiausi dalykai šiam pasaulyje - nemokami“, - ragino R.Rimšelienė.
Batų dizainerė sako, jog žmonės dažnai klysta galvodami, jog jei jie duoda kitam, tas žmogus turi duoti kažką ir jiems.
„Reikėtų galvoti: jei aš duodu tau, tu duok kažkam kitam. Tuomet ratas neužsidaro ir yra prasmingas“, - kalbėjo R.Rimšelienė.
Kūrėja susigraudino prisiminusi, kad prieš dieną neteko beglobiais gyvūnais besirūpinančios savanorės, kuri mirė nuo vėžio ir iki paskutinės akimirkos gyveno dėl kitų.
Tą vakarą graudinosi ir jos kolegė Vilija.
Su ašaromis akyse V.Šabunkaitė-Poškienė pasakojo, kaip prieš keturiolika metų, panašiu metų laiku jų namuose atsirado beglobis šuniukas. Tada buvo šalta, apie dvidešimt laipsnių šalčio. Penkerių metų jos dukra rado lauke šunį ir paprašė mamos išgelbėti jam gyvybę - priglausti. Šuo buvo sulįsęs, apšepęs, snukiu vaikščiojo blusos. Tačiau šeima jį priglaudė ir išgydė. „Tos Kalėdos buvo neįprastos. Per jas mes rūpinomės, kad šuo, kurį prigaudėme ir pavadinome Mirta, nenumirtų. Tai buvo Kalėdinė dovana ir mums, ir tai beglobei kalytei. Ji mūsų šeimai davė labai daug džiaugsmo. Tikiu, kad mano vaikai dėl to tapo geresni“, - pasakojo kūrėja, beglobį šunį auginusi dešimt metų.