— Ar televizijos seriale filmuojatės dėl pinigų, ar dėl to, kad įdomu?
— Ir dėl vieno, ir dėl kito. Iš esmės dėl to, kad tai yra darbas pagal mano profesiją.
— Ar televizijoje turite pakankamai galimybių atskleisti savo talentą?
— Tai nuo daug ko priklauso: nuo režisieriaus mąstymo, scenaristo idėjų ir to, kaip įsukta istorija.
“Pavogtoje laimėje” turiu pakankamai galimybių reikštis, tačiau kartais filmavimo grafikas būna toks įtemptas, kad nėra laiko eksperimentuoti.
— Ar pats esate matęs bent vieną muilo operą?
— Gal kai buvau paauglys ir Lietuvos ekranuose pasirodė pirmieji serialai. Tada, pamenu, dėl “Ir turtuoliai verkia” net parduotuvės būdavo anksčiau uždaromos.
Serialai tuo metu buvo kažkas nauja, nematyta, todėl ir aš kartais pažiūrėdavau.
Aišku, nenuosekliai — tik vieną kitą seriją, kad patenkinčiau smalsumą.
— Jūsų tėvai — žinomi aktoriai. Stebėdamas jų darbą netapti aktoriumi negalėjote?
— Vaikystėje turėjau įvairių norų. Net baigdamas mokyklą mąsčiau apie tris specialybes: teisę, žurnalistiką ir vaidybą. Dokumentus padaviau į kelias vietas. Kadangi stojamieji į vaidybą Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje buvo kiek anksčiau, apsisprendžiau jau nebandyti laimės kitur.
— Grojate gitara ir pianinu. Tai — tėvo, kuris yra ir bardas, įtaka?
— Pradinėse klasėse M.K.Čiurlionio menų mokykloje lankiau fortepijono pamokas. Buvo nelengva, nes po pamokų draugai kieme žaisdavo futbolą, o aš turėdavau mokytis groti. Paskui tai atsibodo ir mečiau.
Kartą netikėtai radau seną palūžusią gitarą su atplyšusiu tilteliu, prie kurio tvirtinamos stygos.
Mano iniciatyva jį priklijavome ir po truputį pradėjau groti. Tėtis parodydavo, kaip ir ką daryti, bet išmokau pats.
— Ar prieš ko nors imdamasis klausiate tėvų patarimo?
— Be abejo, pasikalbu apie tai, kas aktualu, kas nesiseka. Artimo žmogaus patarimas visada naudingas, nes požiūris iš šalies kartais priverčia susimąstyti.
— Iškart po studijų pradėjote dirbti ir televizijoje: vaidinote seriale “Likimo valsas”, tuomečiame “5 kanale” garsinote filmus, paskui dalyvavote dainų projektuose, dabar per LNK vedate “Neišgalvotus gyvenimus” ir filmuojatės “Pavogtoje laimėje”. Ką jums reiškia televizija?
— Man patiko garsinti filmus — prieš pradedant darbą peržiūrėti medžiagą, ypač — dokumentiką. Taip daug ką sužinodavau.
Filmavimasis taip pat įdomus darbas, juolab kad susijęs su mano profesija. Televizija taip pat suteikia galimybę prisistatyti, pranešti apie save. Kalbu apie kai kuriuos TV projektus.
— “Neišgalvotuose gyvenimuose” pasakojamos žmonių istorijos. Ar jums iš tiesų įdomūs svetimi gyvenimai?
— Iš principo nelabai domiuosi kitų žmonių gyvenimu ir visada atsirenku, ką žiūrėti per televizorių. Laidas žiūriu tik tokias, kuriose įdomus pašnekovas ar pati istorija.
— Ar tai, kad dirbate ir televizijoje, jums netrukdo kaip teatro aktoriui?
— Gal televizijoje rodausi per mažai, bet kol kas su problemomis nesusidūriau. Vis dėlto televizija uždeda tam tikrą spaudą.
Natūralu, kad žmonės mane daugiau atpažįsta iš televizijos, o ne iš teatro, kuriame praleidžiu tikrai daugiau laiko.
— Atrodote rimtas ir net kiek melancholiškas. Ar toks esate iš tiesų, ar tai — tik jūsų įvaizdis?
— Į viską žiūriu atsakingai, bet tai nereiškia, kad nemoku linksmintis. Tarp nepažįstamų žmonių esu ramus, savoje kompanijoje galiu būti ir labai linksmas.
— Kada pastarąjį kartą linksminotės iki paryčių?
— Kadaise su žmona buvome koncerte, paskui dar ilgai vakarojome.
— Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
— Žiūrėti krepšinį. Bet man įdomios tik rimtos varžybos. Pavyzdžiui, tokios, kuriose žaidžia Lietuvos rinktinė. Patinka ir geras futbolas.
Mėgstu klausytis muzikos. Turiu net patefoną. Buvo etapas, kai ieškojau geresnio garso, todėl eksperimentavau su garso kolonėlių laidais, aparatūra.
— Ar galite pasigirti didele vinilinių plokštelių kolekcija?
— Ne itin. Nors kartais apsilankau vinilo plokštelių turguje, perku internetu.
Man yra skirtumas, ko klausytis — vinilo ar kompaktinės plokštelės. Pavyzdžiui, turiu originalių Ray Charleso įrašų ir vinilo, ir kompaktinėje plokštelėje. Kartą juos lyginau leisdamas tai vieną įrašą, tai kitą.
Vinilo plokštelės muzika padaro didesnį įspūdį. Kompaktinis diskas groja švariai, bet lygiai. O vinilo plokštelė garsui tarsi suteikia erdvės, jis yra gilesnis. Kita atmosfera.
— Esate dviejų dukterų tėvas. Kokių pareigų turite namuose?
— Mūsų šeimoje nėra taip, kad čia mano darbas, o čia — jau tavo. Darbų neskirstau į vyriškus ir moteriškus, išskyrus malkų skaldymą. Galiu išsiurbti butą, suplauti indus ar išvalyti vonią.
Ir žmona gali tai padaryti — viskas priklauso nuo to, kas kiek tuo metu užsiėmęs.
— Esate dukterims kepęs blynus?
— Blynų — ne, bet kiaušinienę esu kepęs.
AMŽIUS: 31 metai.
ZODIAKO ŽENKLAS: Mergelė.
ŠEIMA: žmona Dominyka (31 m.) — valstybės tarnautoja, dukterys Barbora (6 m.) ir Severija (2 m.).
IŠSILAVINIMAS: Lietuvos teatro ir muzikos akademijos bakalauras (2002 m.), iki magistro baigimo buvo likęs pusmetis.
KARJERA: Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius (nuo 2003 m.), “Neišgalvotų gyvenimų” (LNK) vedėjas (nuo 2011 m.), filmų garsintojas ir televizijos balsas (tuometis “5 kanalas”, 2006—2008 m.), LTV filmų garsintojas (2008—2010 m.).
MUZIKA: Ray Charlesas, Antonio Forcione, Jamesas Bluntas, Richardas Bona, Eva Cassidy.
NUOPELNAI: Už Tuzenbacho vaidmenį Rimo Tumino režisuotame spektaklyje “Trys seserys” nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui (2005 m.). Už Adamo vaidmenį R.Tumino režisuotame spektaklyje “Mistras” tarptautiniame Baltijos teatro festivalyje pripažintas geriausiu aktoriumi (2010 m.).