Režisierius ir operos solistė renginiuose nesislapsto nuo fotografų blyksčių, bet vengia komentuoti savo santykius.
„Man nerūpi, kad kas nors mane perša su Asmik. Kol nereikia konkurentų kviesti į dvikovą, manęs tos piršlybos nežeidžia”, – smagiai nusiteikęs kalbėjo M.Vildžiūnas.
Tiek Mykolas, tiek Asmik turi svarių priežasčių, kodėl šiuo metu nenori atverti savo širdies. Jųdviejų asmeninė patirtis vienoda. Abu turi mažamečių vaikų, kuriuos norėtų apsaugoti nuo aplinkinių dėmesio.
A.Grigorian augina devynmetį sūnų, M.Vildžiūnas turi pusketvirtų metų dukterį.
„Šeima – socialinio būvio statusas. Tai nėra kas nors išskirtinio. Mano šeima – aš, mano duktė ir moteris, kuri yra to vaiko motina.
Mūsų santykiai, kaip ir daugelio Lietuvoje, – heteroseksualūs.
Homoseksualūs santykiai šalyje sunkiai toleruojami. Jei mano šeima tokia būtų, ši tema daugeliui žadintų smalsumą. Tačiau nieko pikantiško neslepiu”, – šmaikštavo M.Vildžiūnas.
Nors režisierius kalba apie dukters motiną, kaip savo šeimos moterį, pramogų pasaulyje ne paslaptis, kad jam artima moteris – ir operos solistė A.Grigorian.
Porą suartino netradiciniai projektai. Pramoginių renginių organizavimo studijos įkūrėjas M.Vildžiūnas, prieš septynerius metus rengdamas teatralizuotą koncertą „Opera in da House”, susidūrė su Asmik.
M.Vildžiūnas režisavo renginį, kuriame dalyvavo ir operos solistė.
Vėliau A.Grigorian pasirodė ir M.Vildžiūno režisuotame liaudies sutartinių, fanko ir hauso muzikos bei breiko koncerte.
Kūrybinė pažintis tapo asmeninė. Mykolas ir Asmik – ne tik išoriškai, bet ir charakteriu panašūs. Abu – tamsiaplaukiai, žvitrių akių, jautrūs, impulsyvūs, šmaikštūs.
Pastaruosius kelis mėnesius Lizos vaidmenį Piotro Čaikovskio operos „Pikų dama” pastatyme Graco operos teatre Austrijoje kūrusi A.Grigorian neturėjo galimybės Vilniuje pažiūrėti vieno brangiausių lietuviškų filmų „Tadas Blinda. Pradžia”, kuriame nusifilmavo M.Vildžiūnas.
Kino juostoje Mykolas sukūrė įsimenamą kareivio Janeko vaidmenį.
„Nekantrauju išvysti ne tik šį filmą, bet ir naujus Mykolo autorinius režisūros darbus”, – prisipažino Asmik.
Ji neslėpė, kad norėtų jėgas išbandyti ne tik Mykolo, bet ir jo brolio režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmuose. Jaunoji operos žvaigždė prasitarė, kad šių kūrėjų kino juostose trokštų debiutuoti kaip aktorė.
Vilnietė A.Grigorian pažįsta Vildžiūnų šeimą, garsėjančią uždarumu.
Kaip saugoti asmenines paslaptis, Mykolas perėmė iš dešimčia metų vyresnio savo brolio Kristijono, kuriam spalį sukako 41-eri.
K.Vildžiūnas – gerokai uždaresnis nei jaunesnis brolis. Tarptautinėse scenose ne kartą debiutavęs ilgametražių filmų kūrėjas kino mėgėjams skirtuose interneto puslapiuose vengia nurodyti savo gimimo vietą, datą ir šeiminę padėtį.
Į tarptautinius vandenis K.Vildžiūno kūryba išplaukė ir jo žmonos prodiuserės Uljanos Kim pastangomis.
Korėjietė ir lietuvis augina paauglius dukrą ir sūnų. Šeimoje kalbama tėvo gimtąja kalba. Lietuviškai laisvai bendrauja ir U.Kim, Vilniuje gyvenanti nuo 1993-iųjų.
Lietuvos sostinė atviliojo nemažai ir U.Kim giminaičių, tarp jų prodiuserės motiną, seserį ir brolį.
Vilnius – Kristijono ir Mykolo gimtasis miestas, kuriame jie jaučiasi lyg žuvys vandenyje. Kinas broliams – senokai pažįstama žemė.
Į jį savo sūnus atvedė tėvas, kino kritikas ir kultūros leidinių redaktorius Linas Vildžiūnas.
Mykolas net neįsivaizdavo kitokio pasirinkimo kaip aktoriaus ar režisieriaus profesijos, nes nuo mažens tėvas jį vesdavosi į filmų peržiūras.
Nors vaikui žiūrėti filmus kartais būdavo nuobodu, jis atkusdavo, kai tėvas sūnų nusivesdavo į kino mechaniko kambarį žvilgtelėti, kaip sukasi juosta.
„Šviesa ekrane, aparatų bildesys ir celiuliozės kvapas man pažįstamas nuo mažens. Užsukdavau ne tik į kino mechaniko kambarį, bet ir vėliau į brolio filmavimo aikštelę.
Todėl neturėjau kito pasirinkimo kaip kūrybinės studijos”, – pasakojo M.Vildžiūnas, nusifilmavęs brolio kurtame filme „Aš esi tu”.
Mykolas ne tik seka vyresnio brolio pėdomis, bet ir kartoja tėvo patirtį – savo mažametę dukterį kartais irgi pasiima į filmavimus.
Tačiau M.Vildžiūnas smalsiai ir nenustygstančiai dukteriai nelinkėtų tapti aktore.
Vyras patyrė ne tik aktorystės žavesį, bet ir išvirkščiąją jos pusę.
Kad ir kas atsitiktų aktoriui, jis darbe neturi rodyti asmeninių išgyvenimų arba negalavimų. O tai ne visiems pavyksta nuslėpti.