Sportininkų namuose susirinkę pažymėti O.Kubiliūno 80-ųjų gimimo metinių
jo bendražygiai, draugai ir mokiniai vienu balsu tvirtino, jog Lietuvoje
turbūt nebuvo kito tokį populiarumą pelniusio buriuotojo - visas jo
gyvenimas buvo susijęs su jūra, laivais, spalvingu burių pasauliu.
O.Kubiliūnas vienas pirmųjų šalyje įgijo jachtų kapitono diplomą.
Iš Žemaitijos kilusį O.Kubiliūną, po karo su tėvais atvykusį į sugriautą
Klaipėdą, iškart paviliojo jūros platybės. Baigęs vidurinę mokyklą jis
pradėjo lankyti šturmanų kursus. Įgijęs laivavedžio diplomą plaukiojo
tuomet Baltiją dar raižiusiais burlaiviais: barketina „Meridianas“,
škunomis „Albatrosas“ ir „Štilis“. Kai reliktiniai burlaiviai tapo
niekam nereikalingi, jūrininkas susidomėjo kreiseriniu buriavimu.
Pradėjęs buriuoti dar 1946 metais O.Kubiliūnas išbandė visas burvalčių
klases, bet labiausiai pamėgo tuo metu itin populiarias kilines jachtas
„Drakon“. Vėliau, persėdęs į didesnes, plaukiojo jūrinėmis jachtomis
„Atlantas“, „Lietuva“, „Žilvinas“, rengė kursus, kuriuose pats dėstė
buriavimo teoriją, navigaciją, meteorologiją, domėjosi jūreivystės
istorija, kaupė marinistinę literatūrą, parengė pirmąjį buriavimo
pradžiamokslio vadovėlį, rašė straipsnius enciklopedijoms.
Buriuodamas jachta „Žalčių karalienė“ O.Kubilūnas triskart tapo Kuršių
marių regatos nugalėtoju. Jo vadovaujama jachta „Lietuva“ skynė laurus
Baltijos taurės varžybose, o 1883 metais iškovojo pagrindinį
tarptautinės regatos „Ostseeregatta“ prizą. Sovietmečiu „Lietuvai“
kartais pavykdavo išsprūsti iš Baltiją tada akylai kontroliavusių
Sovietų Sąjungos pasieniečių akiračio - nenuoramos lietuviai kartu su
estais, latviais, rusais buriavimo entuziastais lentyniaudavo slaptai
rengiamose jachtų varžybose aplink Švedijai priklausančią Gotlando salą.
„Dirbdamas Lietuvos žuvų pramonės ir Lietuvos jūrų laivininkystės
tarnybose O.Kubiliūnas nenutolo nuo burių - jo pastangomis Klaipėdoje
atsirado pirmoji jūrų jachta „Atlantas“. Beveik du dešimtmečius jis
vadovavo buvusiai pačiai didžiausiai Baltijos šalyse 16,5 metro ilgio ir
4,68 metro pločio „Conrad-54“ tipo jachtai „Lietuva“. Šį klaipėdietį
pagrįstai galima vadinti jūrų buriavimo gaivinimo sąjūdžio pradininku“,
- tvirtino Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovas Linas Tamkvaitis.
Patys tapę jachtų kapitonais O.Kubiliūno mokiniai iki šiol prisimena
Kuba vadinto savo mokytojo žodžius, kuriuos dabar ir patys kartoja
jauniems buriuotojams: „Buriniame laivyne, aišku, visko pasitaiko,
tačiau įsidėmėkite du dalykus - niekas dar nėra miręs nuo jūros ligos,
o jachtos, kad ir kaip guldomos ant bangų, niekada neapsiverčia“.
Socialistiniame lageryje Lietuvos buriuotojams Baltijos jūroje buvo
leidžiama nuplaukti tik iki Sankt Peterburgo, o pietuose - iki
Vokietijos Demokratinės Respublikos Varnemiundės uosto. Nepaisanto, to
O.Kubiliūnas brandino drąsias idėjas: 1973 metais buvo susirengęs
jachta „Atlantas“ vienas nuplaukti iki Farerų salų Šiaurės jūroje.
Tokiai kelionei jį greičiausiai buvo įkvėpusios pažintys su Lenkijos
buriuotojais, kurie tuo metu jau išsiveržę į platesnius vandenis.
„Su aukščiausia valdžia lyg ir aptartas, laikraščių paviešintas
O.Kubiliūno planas neišdegė - paskutinę akimirką 12,5 metro ilgio
jachtai „Atlantas“ neleista išplaukti iš Klaipėdos uosto. Kodėl buvo
uždrausta - niekas nepaaiškino. Tuo tarpu geras O.Kubiliūno draugas
lenkas Zbignewas Puchalskis tų metų rudenį nauja jachta „Kopernikus“
išplaukė į kelionę aplink pasaulį“, - legendinio kapitono nesėkmę
prisiminė jo bičiulis ir bendražygis buriuotojas Venantas Butkus.
O.Kubiliūno svajonė išsipildė vėliau - 1989 metais trys Sąjūdžio
bangos palylėtos jachtos („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) išsirengė į
pirmąjį žygį per Atlanto vandenyną. Veterano, kuris tada buvo bebaigiąs
šeštąją dešimtį, tokia kelionė, regis, nė kiek nebaugino. Skeptikams
jis žvaliai atsikirsdavo, kad garsusis anglas buriuotojas seras Francis
Chichesteris, sulaukęs 65-erių metų, nedidelė jachta „Gypsy Mooth IV“,
vienas apskriejo visus pasaulio vandenynus ir net Horno kyšulį.
Maršrutu Klaipėda-Niujorkas su bendražygiais plaukęs O.Kubiliūnas
sėkmingai įveikė Atlantą. Prestižinėje Manhatano krantinėje šalia
dangoraižių prisišvartavusias Lietuvos jachtas pasveikino šimtai
tautiečių. Vyriausiajam buriuotojų žygio dalyviui O.Kubiliūnui tąkart
buvo patikėtos vėliavnešio pareigos - Laisvės statulos fone jis
išskleidė per vandenyną perplukdytą Lietuvos trispalvę.
O.Kubiliūnui skirtame atminimo vakare eksponuotos jo parašytos knygos,
straipsniai, gyvenimą ir kelionės primenančios, nuotraukos, jūrlapiai.
Iškilaus buriuotojo atminimą pasiūlyta įamžinti vietoje, kuri primena jo
veiklą - kitame Kuršių marių krante baigiamame rekonstruoti Smiltynės
jachtų uoste įrengti jam skirtą paminklinę lentą ar kitokį simbolį.
Ši mintis sudomino ne tik buriuotojų bendruomenę, bet ir Klaipėdos
miesto savivaldybės Jūrinės kultūros koordinavimo tarybą, kuriai
vadovauja Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
˙