„Pasijutau kaip karalienė – galėjau įgyvendinti visas savo idėjas: niekas nenurodinėjo, kaip turėčiau dirbti. Sudėtingoje vokiečių teatro sistemoje tokios progos retos”, – džiaugėsi 25 metų M.Gražinytė, pristačiusi savo pirmą savarankišką darbą Heidelbergo teatre.
Šį vakarą ji jau penktą kartą diriguos specialiai šiam teatrui meksikietės kompozitorės Marcelos Rodriguez sukurtą operą „Fridos laiškai” („La Cartas de Frida”) apie žymiąją Meksikos tapytoją Fridą Kahlo.
Šios operos pasaulinė premjera įvyko spalio pabaigoje Heidelbergo pilyje.
Mat miesto teatras jau kelerius metus yra remontuojamas: dalis projektų pristatomi įvairiose kamerinėse erdvėse, o dauguma spektaklių – buvusios gaisrinės patalpose ištemptoje didelėje palapinėje.
Įkvėpė Fridos likimas
M.Gražinytė operoje „Fridos laiškai” diriguoja Heidelbergo filharmonijos orkestro kamerinei grupei.
Tai – monospektaklis, kurio siužetą perteikia viena solistė ir viena dramos aktorė.
„Šį kūrinį statyti buvo labai smagu pirmiausia dėl libreto, kuris parašytas pagal tikrus Fridos laiškus ir dienoraščių fragmentus, – pasakojo Mirga. – Mane intrigavo išskirtinė menininkės asmenybė, jos dramatiškas likimas.
Manau, ir publiką būtent tai labiausiai traukia į šį spektaklį. Jo muzika taip pat gera.”
Tačiau Mirga neslėpė, kad jos mintys klajoja jau kitur: nuo rudens dirigentė yra pasinėrusi ir į „Aidos” bei „Karmen” repeticijas. Ji diriguos šių operų spektaklius po Naujųjų metų.
„Atlikdamas Giuseppe Verdi, gali kasti nekasęs – vis tiek iki dugno neprisikasi, – juokavo Mirga. – Tai kur kas sudėtingiau negu diriguoti M.Rodriguez operytę, tad mane labiau traukia.”
Darbai gula sluoksniais
Antrosios kapelmeisterės pareigos Heidelbergo teatre, į kurias lietuvė buvo atrinkta iš 20 pretendentų, skatina Mirgą negailint savęs kaupti profesinius įgūdžius.
„Eiti pirmyn man ne visada lengva, bet aš ir linkiu sau, kad nebūtų lengva”, – prasitarė dirigentė.
Pasak Mirgos, darbai teatre gula tiesiog sluoksniais: ji repetuoja rytais ir vakarais – tai groja fortepijonu, tai diriguoja orkestrui, rengia su dainininkais partijas ir dirba su režisieriais sceninėse repeticijose.
Kartą prieš „Aidos” premjerą teatre užsibuvusią Mirgą budėtoja užrakino, bet mergina tuo tik apsidžiaugė, mat galėjo netrikdoma groti fortepijonu nors ir visą naktį.
Įsisukusiai į darbus kapelmeisterei atrodo net juokinga pagalvoti apie konkurenciją. Tačiau Mirga neslėpė teatre juntanti trintį tarp dirigentų. Mat Vokietijos teatrams būdinga griežta hierarchija gerokai varžo dirigentų galimybes.
Anot M.Gražinytės, jai dirigavimas – lyg desertas po visų kitų darbų.
„Fridos laiškai” lietuvei buvo tarsi pirmojo jos sezono teatre spindulėlis.
Mat antrajai kapelmeisterei leidžiama kartą per sezoną savarankiškai parengti po vieną premjerą.
Diriguos ekspromtu
Ne tik dėl kūrybinio pasninkavimo M.Gražinytė su jauduliu laukia sausio, kai diriguos „Aidą”.
„Vokietijoje įprastas dalykas perimti spektaklį iš kito dirigento net nerepetavus su orkestru, – atskleidė mergina. – Prieš spektaklį galima pasitarti su dainininkais, repetuoti prie fortepijono, pasiaiškinti, kaip dirigavo pirmtakai, bet stoti prieš orkestrą pirmą kartą tenka jau spektaklio metu.”
Tai lietuvės laukia „Aidoje”. „Siaubinga, jeigu nesi gerai pasirengęs susitikimui su orkestru, – nerimavo Mirga. – Dirigentui reikia žinoti tam tikrų triukų, nedaryti visko, ko norisi – kitaip traukinys nuvažiuos pro šalį.”
M.Gražinytei teko ekspromtu diriguoti „Traviatą” Osnabriuko teatre, bet tai jai sukėlė ne siaubą, o didelį džiaugsmą.
Nestinga ir koncertų
„Kai gerai pasikaustai, šoki į vandenį ir išplauki, – dėstė Mirga. – Aš mokausi labai daug.
Kaip yra pasakęs M.K.Čiurlionis, nėra nieko lengviau, kaip būti dirigentu, ir nieko sunkiau, kaip būti geru dirigentu.”
„Dirigavimas nėra tik mosavimas rankomis į taktą – tai kūrinio interpretavimas, – pabrėžė jaunoji kapelmeisterė. – Paradoksas tik tai, kad dirigentas vienintelis iš muzikantų per visą koncertą ar spektaklį neišleidžia jokio garso.
Tačiau kūrinį jis turi išmanyti geriau už visus kitus atlikėjus, kad suvienytų jų pastangas į vieną tikslą.”
Pirmą kartą dirigavimo skonį Mirga išbandė dar būdama Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivė. Ji talkino Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigentams koncertuose „Visai šeimai”.
O studijuodama užsienyje lietuvė koncertavo su Bonos Beethoveno, Vidurio Vokietijos radijo simfoniniu, Vakarų Vestfalijos filharmonijos orkestrais.
Šiuo metu M.Gražinytė rengia koncertus su Heidelbergo filharmonijos orkestru, kuris griežia ir teatro spektakliuose, taip pat su Pietų Vestfalijos filharmonijos orkestru.
Neseniai visos Vokietijos aukštųjų muzikos mokyklų orkestrinio dirigavimo konkurse Mirga įveikė net 22 varžovus ir laimėjo antrąją vietą bei specialų Vidurio Vokietijos radijo orkestro prizą. Be to, ji yra pelniusi laurus tarptautiniame dirigentų konkurse Stavangeryje ir jaunųjų choro dirigentų konkurse Budapešte.
Lietuvoje talentinga dirigentė debiutuos simfonine programa kovo mėnesį Kauno filharmonijoje su Kauno simfoniniu orkestru.
Debiutą įvertino vokiečių kritikai
* „Premjerai žvaliai, didžiuliais gestais vadovavo M.Gražinytė. Ji pavyzdingai išdainavo visą ispanišką monodramos atlikėjos Sybille Witkowski (nuotr.) partiją. Matyt, jaunoji lietuvė sėmėsi patirties iš Simono Rattle’o, padidindama savo galimybes kada nors tapti pirmąja „Deutsche Bank” orkestro vyriausiąja dirigente” (F.Reininghausas, „Neue Musikzeitung”).
* „Heidelbergo filharmonijos orkestro kamerinis ansamblis gyvybingai užliejo eksperimentinę teatro erdvę. Daugiausia tai jaunos, dar tik pradėjusios dirbti Heidelberge kapelmeisterės Mirgos Gražinytės nuopelnas. Ji diriguoja taip tiksliai ir kartu lanksčiai, kad muzika tiesiog pražysta ir sualsuoja paslaptingumu” (E.Britschas, „Opernetz.de”).