Dalindamasis mintimis apie tai, kaip jo namuose laukiamos paskutinės metų dienos ir kuriamos šventinės nuotaikos, jis atsidūsta: „Švenčiu kaip ir visi – su šeima, silkėmis ant stalo ir gera nuotaika“.
„Kalėdas minime įvairiai – kartais atskirai Vilniuje, o kartais tenka važiuoti ir į Plungę, kur gyvena mano uošviai“, – pasakoja Rimas. Jis pabrėžia, kad, vis dėlto, nesvarbu, kokios bebūtų Kalėdos, svarbiausia - tave supantys žmonės: „Visuomet švenčiame artimiausių žmonių šeimos rate. Susirenkame mes su žmona, mūsų tėvai, dukra, mano sesuo. Visi savi“.
Kūčių vakarą Šapauskų šeima kasmet lankosi bažnyčioje, piemenėlių mišiose. Grįžę namo susėda prie stalo ir atkemša raudono vyno butelį ir keičiasi dovanomis. „Kiekvienas turime po maišą dovanų, pasidaliname. Bendravimas suteikia jaukumo“, – sako jis.
Rimas užsimena, kad išrinkti dovaną mylimam žmogui – jam ne pati sudėtingiausia užduotis. „Kartais žinai, ko žmogui reikia, bet kai reikia nupirkti – būna ir kad pamiršti. Apskritai dažniausiai keičiamės praktiškomis dovanomis“ – atvyrauja Rimas.
Be gausaus stalo ir Kalėdų Senio dovanų Šapauskų šventėse daug šarmo suteikia giesmės. Pasak Rimo, Kalėdinės dainos ir giesmės labai papuošia šventę. „Turime draugų brolių liuteronų. Jų gyvenime skamba ypatingai daug giesmių – ir per adventą, ir kitomis dienomis. Ir nors neseniai su jomis susipažinom – pagiedoti per šventes – labai smagu“, – teigia Rimas.
Ruošdama Kūčių stalą, Šapauskų šeima laikosi tradicijų – jų namuose visuomet galima paragauti mažiausiai dvylikos tradicinių patiekalų, tarp jų – ne tik silkės, bet ir kūčiukų su aguonų pienu.
Tiesa, turėdami šiek daugiau laiko jie nebijo ir paeksperimentuoti. Jau kone vienuoliktus metus iš eilės jie gardžiuojasi žemaitiška spirgine bei sriuba su žuvies galva. „Iki tol tokių patiekalų neteko ragauti, o dabar tapo neatsiejamu švenčiu patiekalu“.
O kaip, anot Rimo šventes sutiktų linksmieji „Dviračio žynių“ peliukai? Juk vieną iš personažų ir pačiam tenka vaidinti. „Sūrskis jau per Kūčias būtų girtas, o Mauzeris per savo rūpesčius apkritai nesuprastų, kad atėjo šventės“, – šmaikščiai svarsto jis ir priduria, – Na, nebent antrą Kalėdų dieną susitiktų su Sūrskiu. Pašvęsti“.