Živilė įsitikinusi, kad mažosios atsiradimas Kalėdų dvasios nepakeis - ši šventė jai visada buvo svarbi ir šilta. Juolab kad per Kalėdas sutuoktiniai yra dar viena proga - šią dieną prieš ketverius metus pora sumainė aukso žiedus.
„Kūčias visada švenčiame mažesniame šeimos būrelyje, o Kalėdas - artimųjų būryje. Šiemet niekas nesikeis. Mano tėvelis jau amžiną atilsį, o mama atvyks pas mus per Kūčias.
Andriaus tėvai, brolis ir seneliai, mano anytos brolio šeimyna, mano mamos sesuo su šeima prisijungs per Kalėdas. Mūsų šventės visada būna gausios“, - pasakojo Živilė.
Moteris džiaugiasi, kad Kūčioms nereikės ruošti visų 12-os patiekalų. Juk riešutai - irgi patiekalas, o juos tereikia suberti į vazelę. Be to, dažniausiai patiekalais šiai šventei pasirūpina Živilės motina.
„Per Kūčias ar Kalėdas nenorime persivalgyti, todėl ir virtuvėje daug plušti netenka. Truputį paruošia mama, truputį - aš. Kalėdos man primena vaikystę, mamos patiekalus, tad ir dabar į maisto ruošimą stengiuosi nesikišti“, - juokėsi bėgikė.
Živilė nori, kad dukteriai šventės būtų tokios pat stebuklingos, kokios būdavo ir jos vaikystės Kalėdos.
Kūčios - susikaupimo metas, o po vidurnakčio jau galima linksmintis. Vaikystėje Živilė su tėvu laukdavo 12 valandos nakties, kad galėtų iš šaldytuvo pasiimti mėsos.„Anksčiau negalėdavau gyventi be mėsos, o dabar, jei jos nėra - ir nereikia“, - juokėsi moteris.
Ž.Balčiūnaitė šiemet, kaip ir ankstesniais metais, sau paprašys sveikatos. Tai jai - didžiausias turtas.
Kalėdų eglę Živilės šeima puošia Kūčių dieną. Šiemet jį namams sportininkė ketina išrinkti kartu su vyru. Moteris apgailestauja, kad jų namuose eglei per šilta, labai greitai nukrenta spygliai, todėl sutuoktiniai dažniausiai puošia dirbtinę eglutę arba pušies šakas.
Dovanas artimiesiems sportininkė pradeda pirkti dar vasario mėnesį, tad dabar ramiai laukia švenčių. To dukterį išmokė motina.
„Perku ne chaotiškai kas po ranka papuolė, o konkrečiam žmogui. Taip pat elgiuosi ir su draugų gimtadieniais - dovanas turiu iš anksto. Kartais nutinka net taip, kad namie randu dovaną ir tik tada prisimenu, kad pamiršau pasveikinti“, - pasakojo bėgikė.