Karūna G.Januševičiūtei buvo uždėta ne bet kur, o istorija alsuojančioje Trakų salos pilyje.
Konkurso finale moksleivė iš Biržų nurungė tris varžoves, o iš viso “Lietuvos princesės” projekte dalyvavo penkiolika merginų.
G.Januševičiūtės karūna išties įspūdinga — pagaminta iš sidabro ir puošta 244 “Swarovski” kristalais.
“Nemanau, kad ji pakeis mano gyvenimą. Tai — tik simbolis. Man daug svarbiau, kad buvau pastebėta. Stengsiuosi padaryti kuo daugiau prasmingų darbų”, — tvirtino konkurso nugalėtoja.
— Kaip viską spėjote — ir rengtis abitūros egzaminams, ir dalyvauti konkurse? — “TV antena” paklausė G.Januševičiūtės.
— Labai norint galima viską spėti. Žinoma, dėl važinėjimo į Vilnių ir filmavimų šiek tiek kentėjo mokslai, tačiau labai stengiausi ir viską suderinau.
— Ką planuojate veikti baigusi mokyklą?
— Pirmiausia noriu išlaikyti egzaminus ir tik atsižvelgdama į jų rezultatus spręsiu. Manau, kad rinksiuosi humanitarinę specialybę.
— Ar klasės draugai jau spėjo pasveikinti?
— Dar niekam per daug nesigyriau, todėl mažai kas žino, bet artimiausi žmonės, žinoma, pasveikino ir dėl manęs labai džiaugėsi.
— Ar nuo vaikystės svajojote apie princesės suknelę ir karūną?
— Tiesą sakant, niekada neturėjau tokių minčių ir į šį projektą patekau visai netikėtai.
Anketą užpildžiau raginama dvejais metais vyresnės sesers Simonos, bet į tai žiūrėjau nerimtai. O tada viskas vyko labai staigiai: dalyvavau atrankoje, patekau ir — žiūriu — jau finalas.
Net nemaniau, kad būsiu pakviesta į atranką, o staiga tapau nugalėtoja. Tai buvo pirmasis mano konkursas. Anksčiau panašiuose renginiuose nesu dalyvavusi.
— Ar iš tiesų esate baltarankė princesė?
— Tikrai ne. Visiškai nebijau darbo. Biržuose gyvename nuosavame name, todėl yra daug buities darbų, moku atlikti viską ir nesu princesė ant žirnio.
Vasarą kas savaitę pjaunu žolę, karpau gyvatvorę, prižiūriu daržą, tvarkau kiemą. Manau, kiekviena mergina, turinti savo kiemą, moka šiuos darbus.
— Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
— Labai patinka fotografuoti. Tik gal kiek per mažai laiko skiriu, kad tobulėčiau. Mėgstu ruošti maistą ir keliauti.
Pasitaikius progai stengiuosi kur nors išlėkti, ką nors nauja pamatyti. Įsimintiniausia mano kelionė buvo į Ispaniją.
— Kokiu firminiu patiekalu nustebintumėte netikėtus svečius?
— Galėčiau paruošti bet ką, tačiau labiausiai mėgstu gaminti desertus, todėl, matyt, pirmiausia siūlyčiau juos.
Draugai ir artimieji jau įvertino mano ruošiamą latvišką desertą su rugine duona, džemu ir grietinėle.
Labai laukiau Kalėdų, kad galėčiau ruošti šventinį stalą.
Tačiau Kalėdos man tikrai nebuvo kitokios dėl to, kad laimėjau princesės karūną. Apskritai nemanau, kad karūna kaip nors keičia mano gyvenimą.
— Tokiuose konkursuose vyksta arši konkurencija, kuri kartais būna ne visai švari. Merginos taip ir taikosi viena kitai pakenkti plėšydamos sukneles ar nulauždamos bato kulną.
— Šiame konkurse nieko panašaus nebuvo: su merginomis puikiai sutariau, nekilo konfliktų, per visą projektą tarp mūsų nesijautė jokios konkurencijos.
Daug bendravome, visą laiką turėjome būti kartu, tiesiog privalėjome tapti komanda.
— “Lietuvos princesės” vedėjas Rimas Valeikis pagarsėjo provokacijomis. Viena konkurso dalyvė net skėlė jam antausį. Ar jums nebuvo kilusių panašių minčių?
— Manau, Rimas ir gyvenime yra šiek tiek provokatorius, todėl į visas jo kalbas žiūrėjome su šypsena. Rimo pastebėjimai nuskaidrindavo gyvenimą.
— Buvote karūnuota Trakų pilyje. Ką jums tai reiškia?
— Labai didžiuojuosi Lietuvos istorija, todėl smagu, kad karūnavimas vyko būtent tokioje didingoje aplinkoje.
Lietuvoje apskritai yra daug gražių rūmų, o vienuose jų pabūti kaip princesei — neapsakomas jausmas.
— Ar žinote, kas pastatė Trakų pilį?
— Kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas.
— O ar galėtumėte padeklamuoti Maironio eilėraštį “Trakų pilis”?
— Viso gal ir neprisiminčiau, bet pirmąsias eilutes tikrai moku.