Buvusį frezuotoją ir kroviką Viktorą ir šaltkalvį-remontininką Joną į meno pasaulį prieš daugiau nei dešimtmetį įtraukė režisierius E.Nekrošius. Jo dėka netikėtai aktoriais tapę broliai apkeliavo pusę pasaulio ir nebegalvojo, kaip sudurti galą su galu.
Tačiau aktorių duonos ir šlovės paragavę vyrai dabar vėl gyvena iš bedarbio pašalpos, maitinasi labdaros valgyklose, o kai būna visai blogai, prašo pažįstamų paremti 10 litų.
Kartais Baubliams pavyksta sočiai pavalgyti per šermenis. Išgirdę apie vieno ar kito menininko mirtį, jie ateina jo pagerbti ir dažniausiai pakviečiami gedulingų pietų.
„Mes – irgi meno žmonės, bet stengiamės nepiktnaudžiauti”,– sakė jie.
Svaiginama brolių karjera prasidėjo irgi per laidotuves. Atėję pagerbti aktorės ir režisierės Kazimieros Kymantaitės, jie krito į akį E.Nekrošiui.
Priėjęs susipažinti režisierius labai apsidžiaugė, kad dvyniai domisi menu, ir pakvietė į repeticijas.
Dabar Viktoras su Jonu nekantraudami laukia, kada bus vaidinamas E.Nekrošiaus režisuotas spektaklis „Otelas”. Tai – vienintelė jų galimybė užsidirbti.
Williamas Shakespeare’as savo tragedijoje apie nelaimingą pavydo nesutramdžiusį karvedį nenumatė jokio vaidmens dvyniams, tačiau režisieriaus E.Nekrošiaus valia jau 12 metų Baubliai pasirodo kiekviename šio ilgo spektaklio veiksme ir vaidina Brolius.
Neprofesionalius aktorius ypač džiugina tai, kad po spektaklio jie pirmieji išeina nusilenkti ir sulaukia daugiausia aplodismentų.
Iš kiekvienos kelionės broliai parsiveždavo ne tik honorarus, bet ir vadinamuosius maistpinigius – tūkstančius litų.
Jei gastrolės ilgos, suma viršydavo net 10 tūkst. litų.
2002 metais rusų režisierius Andrejus Končialovskis, išvydęs Maskvoje „Otelą”, pakvietė Baublius vaidinti filme „Kvailių namai”.
Filmas buvo apdovanotas tarptautiniame Venecijos kino festivalyje specialiuoju žiuri prizu, o Baubliai ten ne tik susipažino su kanadiečių roko dainininku Bryanu Adamsu, bet ir uždirbo pinigų.
Su „Otelu” dvyniai lankėsi Turkijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Singapūre, Čilėje, Pietų Korėjoje, Olandijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Italiją išmaišė skersai ir išilgai.
Tačiau prasidėjus krizei pasaulyje vyksta kur kas mažiau teatro festivalių ir vis mažiau norinčių kviestis lietuvišką „Otelą”. Honorarai irgi buvo sumažinti.
Už pasirodymą spektaklyje Vilniuje kiekvienas brolis dabar gauna po 100 litų, o jei vaidinimas vyksta užsienyje, – po 267 litus.
Kartą Italijoje jie kartu su E.Nekrošiumi lankėsi Milano dailės akademijoje, o juos pasitikęs rektorius pasiūlė broliams dirbti pozuotojais.
Bet Baubliai nedrįsta pasinaudoti šiuo kvietimu, nes yra įpratę gyventi Lietuvoje.
Viktoras bandė dirbti pozuotoju Vilniuje. Darbas jam patikęs: už 3 valandas stovėjimo išsirengus nuogai būdavo mokama 15 litų.
Tačiau vyras neslėpė – pozuoti trukdė alkoholis.
Viktoras gailisi dėl girtavimo apvildavęs dailės studentus.
Sunkmetį broliai pasitiko be santaupų. Jie kaltina gimines, kurie keletą metų gyveno jų bute ir kartu esą išleido spektakliuose uždirbtus pinigus.
Viktoras tikino, kad pradėjęs vaidinti J.Nekrošiaus spektaklyje buvo atsikratęs priklausomybės nuo alkoholio ir kurį laiką nevartojo svaigalų.
Tačiau per gastroles ir festivalius užsienyje vyksta vakarėliai. „Būna, ir nesusilaikai”, – pasakojo Viktoras.
Jonas irgi neslėpė, kad sunku neprasigerti, kai „gyventi taip blogai”.
Vyras dirbo viešuosius darbus, tačiau vėliau jų atsisakė, nes buvo gaila leisti pinigus mėnesiniam transporto bilietui.
Tačiau broliai niekada E.Nekrošiaus spektaklyje nevaidino apgirtę.