Londone kino meną studijuojanti Kamilė panoro sukurti filmą apie savo senelės gyvenimą.
„Anūkės noras kuo daugiau sužinoti apie mane iš giliausių atminties klodų ištraukė vaikystės, jaunystės ir brandos smulkmenas. Pasakodama Kamilei kai kurias istorijas supratau, kad jos vertos ne tik filmavimo kameros, bet ir plunksnos”, – pasakojo rašytoja.
Nors pradėtoje rašyti knygoje netrūks tikrų faktų iš D.Teišerskytės gyvenimo, ji nebus vien autorės biografija.
Į džiaugsmo, sunkumų, meilės, atradimų ir praradimų kupiną gyvenimą moteris romane tarsi žvelgia iš šalies, kai kur plačiai atverdama duris vaizduotei. Knyga prasideda epizodu iš tremties Sibire, kur D.Teišerskytė buvo išvežta būdama aštuonerių metų.
„Norėjau parodyti, kad nors esu bajoriškos kilmės, jaunystėje dirbau sunkų fizinį darbą. Išgyvenimai tremtyje mane užgrūdino. Be vargo, skausmo ir netekčių, patyriau ir daug žmonių gerumo”, – prisiminė kaunietė.
Knygoje D.Teišerskytė daug vietos skirs meilei. Ja visada tikėjo ir tikės. Moteris neįsivaizduoja, kaip galima netikėti tuo, kas pasaulyje gražiausia, prasmingiausia ir tobuliausia.
Romane bus paliestos ir D.Teišerskytės po 32 bendro gyvenimo metų skaudžiai išgyventos skyrybos su vyru verslininku Anatolijumi Čupkovu.
D.Teišerskytė mano, kad per šeimos krizę daug kas išsigrynina, atsisijoja, iš naujo įvertinama. Po jos žmogus būna tvirtesnis ir dvasingesnis.
„Noriu savo likimo moterims parodyti, kad svarbu nelikti vienai. Būtina glaustis prie vaikų, bičiulių, tobulėti, bendrauti. Nereikia manyti, kad neliks randų ir neskaudės širdies. Tačiau gyvenimas toks gražus ir jame tiek netikėtumų, kad nevalia prarasti vilties”, – sakė moteris.
D.Teišerskytei dar jaunystėje būrėja išpranašavo tris santuokas ir gražų gyvenimo saulėlydį dideliame name ant vandenyno kranto. Šiuo metu poetei gerbėjų netrūksta, tačiau to vienintelio nėra.