Pirmieji apie simpatišką lietuvę sužinojo Amerikos pramogų kanalo „E!” žiūrovai, kai ji dalyvavo realybės šou „Perfect Catch”. Garsaus modelio bei aktorės Carmen Electros vedamo šou metu poros neturintys vaikinai ir merginos ieškojo savo idealo.
Dar Agnė fotografuojasi papuošalų ir drabužių reklamose.
Tačiau merginos gyvenimas neapsiriboja sukiojimusi pramogų pasaulyje. Ji Lietuvoje yra įkūrusi labdaros organizaciją „AMF – Agnė Motiejūnaitė Foundation”, kuri padeda vaikams iš neturtingų šeimų.
– Kaip prasidėjo jūsų karjera? Vieną rytą prabudusi ir nusprendėte, kad norite dalyvauti televizijos realybės šou, kuris buvo filmuojamas Graikijos salose?
– Turbūt viskas prasidėjo dar vaikystėje. Maždaug prieš dešimt metų su tėvais apsigyvenome Airijoje, Dublino priemiestyje.
Su mama žiūrėdavome grožio konkursus, vartydavome žurnalus, skaitydavome modelių gyvenimo istorijas ir aš pradėjau svajoti apie modelio darbą.
Apsigyvenusi Londone varsčiau daugybės modelių agentūrų duris, kol prieš kelerius metus patekau į „Samantha Bond” agentūrą. Dirbau vadinamuoju komerciniu modeliu, nes tam nereikia būti labai aukštai.
Netikėtai sužinojau, kad organizuojamas realybės šou „Perfect Catch”, ir pagalvojau: kodėl negaliu pabandyti? Perėjus pirmuosius etapus azartas patekti tik augo. Ir aš išvykau su filmavimo grupe į Graikijos salas!
Šou išvydo milijonai žiūrovų visame pasaulyje.
Tad britų televizijos seriale „Made in Chelsea” jau turėjau patirties.
– Kokį vaidmenį atliekate, kokie aktorių santykiai po filmavimo? Su kuo nors susidraugavote ar justi tik konkurencija?
– „Made in Chelsea” vaidinau vieno verslininko sekretorę. Londono Čelsio rajonas, seniau traukęs menininkus, dabar garsėja čia gyvenančiais ar laiką leidžiančiais aristokratais, bankininkais, kino ir muzikos žvaigždėmis.
Sekretorės vaidmuo atskleidžia ne tik darbinę atmosferą, bet ir laisvalaikį – su kuo mergina susitinka, kokiuose vakarėliuose dalyvauja.
Serialo siužetas lėkštas, tai viena priežasčių, kodėl atsisakiau filmuotis tęsinyje. Man pasidarė nebeįdomu.
Neužsimezgė didelė draugystė su kolegomis – bendrauju tik su keliais. Konkurencijos tarp mūsų tikrai nebuvo.
Kiekvienas „Made in Chelsea” dalyvis turi kitokios veiklos – vieni bando jėgas muzikos pasaulyje, merginos – modelių, kiti dirba viešųjų ryšių specialistais.
Vis dėlto vieni dirba rimtai, o kiti tik apsimeta, kad ką nors veikia.
Aš pati jau stengiuosi tolti nuo modelio darbo, neriu į kitą veiklą.
– Dalyvavote „Playboy” vakarėliuose Prancūzijoje. Tai darėte dėl gero užmokesčio ar naujų pažinčių su reikalingais žmonėmis?
– Kai priklausai agentūrai, gauni visokių užsakymų. Išgirdę „Playboy” vardą daugelis įsivaizduoja, kad tai kas nors vulgaraus. O iš tikrųjų viskas paprasta: garsus vardas naudojamas tik tam, kad į vakarėlį būtų pritraukta kuo daugiau žmonių.
Be to, tas darbas nebuvo lengvas. Režimas būdavo įtemptas: skrydis, viešbutis, vakarėlis, fotosesija, nakvynė, skrydis namo. Net nebūdavo laiko megzti pažinčių, nes 8–14 valandų surydavo darbas su vizažistais, fotografais, vakarėlių rengėjais. Po visko norėdavau tik griūti į lovą ir ilsėtis.
Kita vertus, fotografuotis pusnuogė nesutikčiau. Tai nepriimtina nei man, nei mano tėvams. Man patinka tai, ką dabar darau – fotografuotis reklamoms.
– O kaip ta fotosesija, kurioje su dar viena mergina plaunate automobilį vilkėdamos tik maudymosi kostiumėlius? Greičiausiai dėl to sulaukėte apkalbų?
– Iš pradžių neigiamą reakciją priimdavau jautriai, bet paskui supratau, kad visiems neįtiksi, tad į apkalbas nebekreipiu dėmesio.
Juk ir prezidentai, kunigai, net popiežius sulaukia visokio įvertinimo, – šyptelėjo Agnė.
– Kodėl įkūrėte labdaros fondą?
– Filmuojant realybės šou visų buvo klausiama, ką darys su laimėtais pinigais. Aš pažadėjau įkurti labdaros fondą.
Laimėjo vaikinas iš Australijos, bet nors ir negavau pinigų, fondą vis tiek įkūriau. Esu įsitikinusi, kad darydamas gera susigrąžini dešimteriopai.
– Ką ketinate veikti ateityje?
– Dabar dirbu verslo srityje. Viliuosi, kad viskas klostysis gerai, nors jau dabar galiu pasakyti, kad būna visko – ne tik puikių, bet nepasisekusių sandorių, o naktis dažnai tenka praleisti atidžiai nagrinėjant įmonių statistinius duomenis.