Nuoširdžiai besišypsantis, nors kiek susikaustęs jaunas vyras savo balsu pavergė žiūrovus — iš dešimties finalininkų daugiausia balsų publika skyrė būtent Mariui.
M.Petrauskas tikisi, kad ši pergalė ir laimėti 10 tūkstančių eurų (apie 34,5 tūkstančio litų) padės įgyvendinti svajonę — persikraustyti į Vilnių ir rimčiau kibti į muzikinę karjerą.
Kai buvo paskelbtas jo vardas, Marius susiėmė už galvos ir braukė ašaras. Praėjus 15 minučių bendraudamas su žurnalistais dainininkas vis dar sunkiai tramdė ir džiaugsmą, ir graudulį.
— Kur dėsite laimėtus pinigus? — “TV antena” paklausė M.Petrausko.
— Nė neįsivaizduoju. Neturėjau jokių apmąstymų šia tema. Nemaniau, kad laimėsiu, Jėzau, nesąmonė, pats dar netikiu. Neįsivaizduoju, kur juos dėti...
— Pavyzdžiui, automobilį nusipirkti.
— Kad aš nevairuoju. Norėčiau investuoti į albumą, tokių rimtų kūrinių. Gal kas padėtų išleisti. Tokių dainų, kokią dainavau šiandien (“Melodramma” iš Andrea Bocelli repertuaro. — Red.). Gal dar kokios muzikos aparatūros nusipirkčiau.
— Kas jus labiausiai palaikė finale?
— Mama, kuri atvažiavo kartu. Ir geras bičiulis. Žinoma, ir tėvo, ir draugės palaikymas buvo.
— Esate mokytojas. Ar galite papasakoti apie savo darbą?
— Mokau vaikus ir ne tik. Turiu kapelą, moterų ir mažų pyplių ansamblius, merginų chorą. Keturi kolektyvai. Dirbu puse etato, gaunu 400 litų. Ariu juodai. O kaip toliau bus, nė nežinau. Mokiniai turėjo to tikėtis. Ar būčiau laimėjęs, ar ne, vis tiek būčiau bandęs eiti kur nors toliau. Ką tame Degaičių kaime... Aš nepragyvenu iš šio darbo.
— Kaip prasidėjo jūsų kelias į muziką?
— Su mama ir tėčiu į kultūros namus pradėjau vaikščioti, kai man buvo penkeri. Ėmiau groti fortepijonu, tėvas pradėjo spausti, kad dainuoti mokyčiausi. Laužė per ašaras. Būdavo taip, kad scenoje stoviu, bet nejudu iš vietos — kaip bato aulas. O mama, režisierė, ragino judėti, išsilieti, kažkaip pralaužė.
Vėliau įstojau į muzikos mokyklą, mokiausi groti klarnetu. Po to Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje pusę metų klarnetą studijavau, bet dėstytojas pastebėjo, kad kai išeina kavos, aš — iškart prie pianino ir dainuoju. Sako, nieko su tavimi nebus, varyk į dainavimo skyrių. Nebaigiau mokslų, poros mėnesių pritrūko.
— Gal ketinate tęsti mokslus, pavyzdžiui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje?
— Dar nežinau. Neįsivaizduoju, kas bus. Grįžęs namo gerai išsimiegosiu. Kojos labai pavargo.
— Kas dedasi galvoje, kai sužinai, kad laimėjai “Lietuvos talentus”?
— Kai pasakė, kad esu geriausiųjų trejetuke, ištarė mano vardą, galvojau: “Kas tas Marius?” Ne iš karto supratau, kad aš. O kai pasakė, kad laimėjau... Nepatikėjau.
— Prieš keletą metų bandėte jėgas muzikiniame TV šou “Dangus II”. Ar “Lietuvos talentai” pagaliau padės patekti į pramogų verslą?
— Tikiuosi. “Danguje II” buvau tikras žemaitis, kuris armonika dažnutes groja. Bet mano širdis linksta prie “supopsintos” klasikos.
— Jums pastaruoju metu teko patirti skaudžių išgyvenimų. Ar dainuodamas mintyse kam nors skyrėte savo pasirodymą?
— Taip. Skyriau savo draugei, kuri patyrė persileidimą, ir tam vaikeliui. Ir savo seseriai, kuri mirė prieš aštuonis mėnesius sulaukusi keturiolikos.
To jokios pergalės konkursuose neatpirks. Laimės už pinigus nenupirksi. Esu turėjęs nemažai pinigų. Koncertuodavau vakarėliuose, kartais per mėnesį ir dešimt tūkstančių uždirbdavau, bet nebuvau laimingas.
— Iš kur stiprybė stovėti scenoje ir šypsotis?
— Neįsivaizduoju. Mano sesuo sirgo cerebriniu paralyžiumi. Grįžtu po koncerto pavargęs ar susipykstu su kuo nors. Tada prisiglaudžiu prie jos, apkabinu, padainuoju jai, visa įtampa iškart dingsta. Gal ir ji man šį vakarą padėjo.
— Komisija sakė, kad jus tarsi kažkas varžo, trukdo atsipalaiduoti ir išsilieti.
— Taip ir yra. Bet nelabai noriu apie tai kalbėti.
— Kaip pats vertinate savo balsą?
— Šiandien galėjau daug geriau padainuoti. Jaudulys koją pakišo. Kai reikėjo pakelti natą, balsas strigo, bet viskas tik dėl jaudulio.
— Kur norėtumėte save matyti po penkerių metų?
— Svajonė — su simfoniniu orkestru padainuoti. Tiesa, yra tekę tai daryti su Klaipėdos orkestru.
Bet norėčiau su Vilniaus, didesniu. Tai būtų pasaka.