Džordanos gyvenimas kupinas posūkių, nuopuolių ir pakilimų. Tačiau dabar ji jaučiausi lyg įkopusi į laimės viršukalnę.
Sausio 20-ąją Dž.Butkutė išvyko į daugiau nei keturis mėnesius truksiantį koncertinį turą po Europą. Šalia – nuolatinis jos palydovas sužadėtinis Elegijus Strasevičius (45 m.). Po šios kelionės pora ir planuoja atšokti vestuves.
Ilgos kelionės išvakarėse „Stiliaus” korespondentė apsilankė Dž.Butkutės namuose. Prieš kelerius metus viename naujos statybos Kauno daugiabučių įsigytą erdvų butą su puikia panorama dainininkė vadina tvirtove, kurioje ji jaučiasi saugi ir randa ramybę.
Vos pravėrusi namų duris atlikėja pakvietė užeiti ir juokaudama paragino sėkmingai įveikti labirintą tarp daugybės ant grindų surikiuotų lagaminų su kasdieniais ir sceniniais drabužiais, batais, kosmetika, kitais būtinais daiktais.
„Jei galėčiau vežtis visą šį kambarį, net galvos sukti nereikėtų. O dabar mąstau, kaip susikrauti tai, ko gali prireikti”, – rodydama į drabužine paverstą didelę erdvę teigė Dž.Butkutė.
Joje ant pakabų sukabinta daugybė palaidinių, švarkų, suknelių, sijonų, kelnių ir megztinių. Ant grindų – ne viena dešimtis batų porų. Daugiausia – aukštakulnių.
Daugelis jų dar tą patį vakarą atsidūrė kelioniniuose krepšiuose.
Kraudamasi daiktus Dž.Butkutė į lagaminus iš anksto įdėjo kelias poras virbalų ir ne vieną kamuolį šviesių spalvų siūlų. Megzti mėgstanti Džordana be jų neapsieina ir išvykose.
Iš spintos lentynos vieną po kito ištrauktus originalių modelių megztinius, šalikus, riešines ir kepures pademonstravusi moteris pasakojo, kad kai kuriuos mezginius sukūrė automobilyje grįždama po koncerto į namus.
Aprodžiusi garderobą dainininkė pavaišino kava ir savo mėgstamu pieno ir šokolado desertu. Kol gurkšnojome karštą gėrimą, šeimininkė nuolat žvilgčiojo į laikrodį.
„Elegijus tuoj turėtų grįžti iš Vilniaus. Derina paskutinius su būsimuoju koncertiniu turu susijusius reikalus.
Pastarąjį mėnesį kelionės reikalai jį įtraukę nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro”, – tvirtino moteris.
Vos išgirdusi rakinant buto duris Džordana pakilo nuo sofos ir sparčiu žingsniu koridoriumi nuėjo jų link. Į namus grįžęs E.Strasevičius pirmiausia apkabino ir pabučiavo sužadėtinę, įėjęs į svetainę mandagiai pasisveikino su manimi.
Vyras šalia mylimosios buvo viso pokalbio metu, tačiau nė karto jos nepertraukė.
Klausydamasis širdies draugės beriamų komplimentų E.Strasevičius keletą kartų pakartojo: „Viską darau dėl to, kad labai myliu Džordaną.”
Pokalbiui pasisukus apie vestuves vyras pažadėjo, kad jos iki menkiausios smulkmenos bus tokios, kokių norės jo išrinktoji.
Dž.Butkutė žino, kad mylimas vyras jos gražiausią gyvenimo šventę pavers nuostabia pasaka.
– Daugybę kartų buvote prasitarusi apie vestuves, bet jų taip ir nesulaukdavome. Kaip patikėti, kad šį kartą apsisprendėte rimtai?
– Abu suvokiame, kad šis žingsnis – labai atsakingas. Jo žengti, jei nebūtume įsitikinę šimtu procentų, nesiryžtume. Jei kuris nors dvejotume ar blaškytumės, vedybų tikrai nebūtų.
Elegijus to nedarytų dėl to, kad kartą buvo nesėkmingai vedęs. Jis tuokėsi jaunas, šeimine laime džiaugėsi trumpai.
Aš taip pat turiu skaudžios gyvenimiškos patirties, nors nebuvau ištekėjusi. Ypač pastarieji dešimt metų su buvusiu draugu Sergejumi buvo skausmingi.
Tik dabar suprantu, kokia esu laiminga, kad su jokiu kitu vyru nežengiau prie altoriaus. O pasiūlymų tikrai buvo.
– Ar Elegijus nebuvo susaistytas bažnytinių saitų?
– Nebuvo. Labai džiaugiuosi, kad vienas kitam prisieksime prieš Dievą. Svajoju, kad ši ceremonija būtų iškilminga ir vyktų nedidelėje jaukioje bažnyčioje. Tokioje kaip Šv.Gertrūdos Kaune ar Šv.Jono Krikštytojo Zapyškyje, Kauno rajone.
Norėčiau, kad bažnyčia būtų skoningai papuošta ir pilna svečių. Po to galėtume vykti į Kauno rotušę arba civilinę santuoką įregistruoti kur nors gamtoje.
– Vestuvių datos nemėginsite slėpti nuo gerbėjų?
– Slapstytis ar dangstytis tikrai nesiruošiame. Juk nieko gėdingo nedarysime.
Tai bus didelė graži šventė, kurios oficialią dalį galės stebėti kiekvienas panorėjęs. Žinau, kaip žmonėms smalsu pažiūrėti, kuo apsivilkusi nuotaka, kaip atrodo jaunikis ir svečiai, kartu pasidžiaugti jų laime.
Su Elegijumi važiuodami pro Kauno rotušę savaitgaliais dažnai sustojame pažiūrėti į jaunuosius – jie visada spinduliuoja džiaugsmu ir meile.
– Kokios norėtumėte suknelės ir šventės?
– Suknele puikiausiai pasirūpins dizaineris. Tai bus žinomas drabužių kūrėjas. O šventė turbūt bus roko stiliaus, todėl, manau, drąsiai galėčiau vilktis baltą figūrą išryškinančią odinę nuotakos suknelę.
Gali būti, kad per kelionę kils ir kitokių idėjų.
Visas vestuvių detales aptarsime grįžę iš koncertinio turo. Dėl puošmenų, maisto ir staigmenų svečiams tarsimės su renginių organizatoriais. Žinau, kad mūsų vestuvės bus netradicinės, labai gražios ir įsimintinos. Juk susitikome ne be reikalo.
– Ar gerai prisimenate dieną, kai susipažinote su Elegijumi?
– Su menkiausiomis smulkmenomis. Buvo balandžio 20-oji, beveik prieš trejus metus.
Tądien važiavau taksi automobiliu, kurį vairavo Elegijus.
Vykau pas draugę ir neturėjau grynųjų pinigų. Paprašiau jo telefono numerio ir pasakiau, kad jį išsikviesiu tada, kai važiuosiu atgal.
Elegijus paprašė mano autografo. Pasirašiau ant atviruko ir šalia parašiau datą. Dabar žiūrėdami į jį suprantame, kokia svarbi ir lemtinga mums ši data.
– Greitai pamilote vienas kitą?
– Iš pradžių tai buvo bičiulystė, dar vėliau – draugystė. Mums buvo tiesiog gera kartu leisti laiką ir kalbėtis.
Tikiu, kad Elegijus prišauktas mintimis ir man atsiųstas Dievo. Prieš kelerius metus parašiau dainą „Aš laiminga”. Tuomet tikrai tokia nesijaučiau. Tačiau nenorėjau garsiai šaukti, kaip man trūksta artimos sielos.
Manau, kad tos dainos žodžiai padėjo man prisikviesti tikrąją laimę.
Net neįsivaizdavau, kad Elegijus yra šiame pasaulyje, o vis kartojau, jog šį kūrinį skiriu brangiausiam žmogui. Ir jis atėjo. Dabar jis visada šalia, visur kartu. Ir myli jis mane ne už tai, kad esu scenoje, o kaip moterį. Tai jau įrodė daugybę kartų.
– Kokie mylimojo būdo bruožai jus žavi?
– Jei reikėtų Elegijų apibūdinti vienu žodžiu, net nemąstydama atsakyčiau, kad jis – maksimalistas, kuriam kiekvienas darbas turi būti atliktas puikiai.
Šis vyras man parodė, kaip atkakliai reikia siekti tikslo, sudarė galimybes rengti koncertą po koncerto.
Pernai jų Lietuvoje ir užsienyje buvo apie porą šimtų. Koncertinį turą, į kurį išvykstame, surengė taip pat jis. Vienas, be padėjėjų. Mano manymu, tokį darbą turėtų atlikti bent 5–6 žmonės, o jis susitvarkė vienas.
Tačiau labiausiai vertinu tai, kad Elegijus švelnus, rūpestingas, atviras, nuoširdus, atsakingas, mylintis kasdien vis labiau. Be to, tai patikimas ir stiprus vyras. Už jo jaučiuosi lyg už mūro. Jis taip pat turi humoro jausmą, moka išklausyti.
– Elegijus nuo jūsų nesitraukia per repeticijas, koncertus, draugų vakarėlius. Net per „Stiliaus” fotosesiją jis stebėjo kiekvieną jūsų žingsnį. Ar nuolat būdami kartu vienas kitam nenusibostate?
– Ne tik nenusibostame, bet ir nepavargstame. Kai jis šalia, man ramu ir gera.
Su Elegijumi galime kalbėtis iki paryčių. Kartais iš kelių žodžių išsirutulioja ilgas pokalbis. Vos susipažinę dvi paras kalbėjomės be pertraukų ir net nemiegojome. Tarp mūsų nėra paslapčių. Aš žinau kiekvieną jo praeities smulkmeną. Jis mano – taip pat.
Tai yra tikroji žemiška žmogaus laimė, kuriai nereikia pinigų ar prabangos. Svarbiausia – vidinis džiaugsmas, dvasinė ramybė ir žiūrėjimas į vieną pusę.
Beje, mūsų net skonis sutampa. Abu mėgstame tą patį maistą, sutariame dėl aprangos, interjero detalių, laisvalaikio leidimo.
– Ar dažnai sužadėtinis jums rodo dėmesį, lepina?
– Esu apipilta dėmesiu ir dovanomis. Mėgstamų kvepalų, kosmetikos, papuošalų, drabužių jis dovanoja labai dažnai ir be jokios progos.
Man patinka, kad parduotuvėse Elegijus stebi, į ką krypsta mano akys, o kitą dieną nieko nesakęs nuvažiuoja ir nuperka tą daiktą. Taip buvo ir dėl sužadėtuvių žiedo. Jis kurį laiką žiūrėjo, kokius žiedus apžiūrinėju ir matuojuosi, o vieną dieną išrinko papuošalą su deimantais ir pasipiršo.
– Kaip ir kur tai įvyko?
– Tai įvyko pernai balandį namuose. Nebuvo nei gėlių, nei žvakių, nei šampano. Tiesiog užmovė žiedą ir pasiūlė tapti žmona.
Sutikau ne iš karto. Pasakiau, kad turiu pagalvoti. Kodėl? Tiesiog man tai buvo netikėta, nors ir ilgai laukta. Be to, norėjau šiek tiek žaismingai ir šmaikščiai pažiūrėti į situaciją.
Kitą dieną su dėžute saldainių ir šampano buteliu rankoje ištariau: „Žinai, brangusis, pagalvojau ir imu tave į vyrus.”
Puolėme vienas kitam į glėbį. Ilgai stovėjome apsikabinę.
– Ar bendraujate su Elegijaus šeima, dukra iš jo pirmosios santuokos?
– Ir su jo tėvais, ir su dukra Greta, kuri jau suaugusi. Šiuo metu ji gyvena Mančesteryje, Anglijoje. Keliaudami ją ne kartą esame aplankę.
Su Greta susipažinau daugiau nei prieš dvejus metus. Mergina protinga, nekonfliktiška, tačiau nepratusi prieš kitus lankstytis. Sutariame gražiai. Šio koncertinio turo metu ją taip pat pamatysime.
– Jūsų mintys tolsta nuo Lietuvos ir sukasi apie užsienyje gyvenančius gerbėjus. Ar ilgam iškeliaudama nejaučiate skriaudžianti gimtinėje paliekamus klausytojus?
– Su gerbėjais Lietuvoje gražiai atsisveikinau per koncertą Kaune. Jie man pateikė tiek staigmenų, kad ligi šiol sunku atsigauti. Mano mėgstamos sparnuotosios frazės buvo panaudotos rengiant atrakciją – į Kauno senamiestyje įsikūrusį klubą buvau atvežta traktoriumi. Tokia transporto priemonė buvo pasirinkta prisiminus mano frazę: „Esu paprasta kaip pirmas rusiškas traktorius.”
Prie klubo durų pasitiko būgnų muzika. Mane sveikino afrikietiškomis aprangos detalėmis pasidabinę muzikos klausytojai. Tokios sutiktuvės surengtos dėl to, kad mėgstu sakyti: „Džordana ir Afrikoje Džordana.”
Specialiai šiam vakarui buvo išleisti pinigai – doleriai su mano atvaizdu. Ši atrakcija susieta su mano dažnai kartojama fraze: „Aš ne doleris, kad mane visi mylėtų.”
Iki paryčių dainavusi sausakimšoje salėje gavau glėbį pliušinių pandų.
Kitą dieną jas padovanojau vaikų namų auklėtiniams. Sau pasilikau tik prie žaislų paliktus linkėjimus.
– Ar grįžusi į Lietuvą toliau planuojate aktyviai koncertuoti?
– Po turo planuoju pristabdyti koncertus ir imtis naujo albumo įrašų. Žadu kurti naujas dainas, perdainuoti senas, galbūt net pakeisti įvaizdį.
Naujieji mano kūriniai, kaip ir ankstesni, bus padiktuoti gyvenimo. Kūriniai atsiranda iš jausmų ir išgyvenimų.
Juose galbūt nebus tiek daug skausmo, emocijų, išsiskyrimo kartėlio, išlietų susikaupusių jausmų. O netrūks laimės, svajonių ir romantikos.
Klausytojai sako, kad mano dainos stringa giliai į širdį.
Smagu girdėti, kad jų įsiklausę žmonės išdrįsta atskleisti ilgai slėptus jausmus, susipykusios poros susitaiko.
Jei kuris nors iš mūsų dvejotume ar blaškytumės, vedybų tikrai nebūtų.