Susitikti atskubėjusi Giedrė buvo stilingai pasipuošusi, šypsojosi. Nė neįtartum, kad šią savimi pasitikinčią moterį sutuoktinis galėjo trypti lyg kilimėlį, kad jos gyvenime buvo ašarų, skausmo, patyčių, šiurkščių žodžių.
„Dabar jaučiuosi pakylėta. Bet jūs manęs nematėte prieš trejus metus. Buvęs vyras mane žemino, įžeidinėjo. Jaučiausi sugniuždyta ir menkavertė. Gyvenimas buvo netekęs šviesių spalvų. Vaikščiojau suvargusi ir sulysusi. Atrodžiau lyg iš koncentracijos stovyklos. Mano širdis buvo sudaužyta, akyse atsispindėjo kančia ir stresas”, – prisipažino Giedrė.
Prireikė laiko, kol ji atgavo pusiausvyrą ir ėmėsi veiklos. Praėjusių metų pabaigoje G.Balutytė inicijavo viešą socialinę akciją, skirtą užkirsti kelią smurtui prieš moteris.
„Kai išgirsta žodį „smurtas”, dauguma pagalvoja apie fizinį smurtą. Aš patyriau žiaurų psichologinį smurtą. Dar nežinia, kas žemina labiau – ar kai tau trenkia per veidą, ar kai diena iš dienos trypia tavo savigarbą ir naikina tave kaip asmenybę”, – kalbėjo G.Balutytė.
Jos gyvenimo istorija skausminga ir pamokoma. Pirmoji santuoka buvo jaunatviška kvailystė. Bet iš jos gimė duktė Augustė, kuriai dabar – jau vienuolika metų.
Tekėdama antrąkart G.Balutytė vylėsi santuokoje gyventi ilgai ir laimingai. Nuo draugystės pradžios buvo praėję beveik metai, kai Giedrė su mylimu vyru atšoko vestuves. Santuoką paskubino ir nėštumas.
Iki vedybų Giedrės išrinktasis elgėsi gražiai, buvo dėmesingas, o po jų nusimetė geruolio kaukę – ėmė žeminti nėščią moterį.
„Vyras mane užgauliojo ir tyčiojosi, o aš verkdavau apsikabinusi pilvą. Jis sakydavo, kad esu niekam tikusi, negraži, nevykėlė, kad jei jis mane paliks, aš su dviem vaikais niekam nebūsiu reikalinga”, – pasakojo Giedrė.
Sutuoktinio teroras žinomą moterį sugniuždė.
„Tikriausiai man buvo užtemęs protas ir aš negalėjau blaiviai mąstyti, nes smurtautojui leidau dalyvauti gimdyme. Dėl nuolatinio streso duktė Gabija gimė per anksti ir turėjo sveikatos problemų.
Kai kūdikiui buvo dvi savaitės, vyras išėjo iš namų. Tačiau dar ilgai graužė: šantažavo žinutėmis, stovėjo po langais, gąsdino, kol mano motina padėjo užkirsti tam kelią”, – pasakojo dainininkė.
Giedrė su buvusiu sutuoktiniu po vienu stogu pragyveno tik aštuonis mėnesius, tačiau varginantis skyrybų procesas truko dvejus metus. Tą laikotarpį G.Balutytė prisimena lyg per miglą. Jautė nerimą, įtampą, stresą. Šalia jos nuolatos buvo motina, draugės.
Giedrė atsitokėjo, kai jaunesniąją dukterį dėl širdies ritmo sutrikimų išvežė į reanimaciją. Mergaitei buvo vos dešimt mėnesių.
„Vaiko liga supurtė ir mobilizavo. Neturėjau laiko galvoti apie save. Kai duktė pasveiko, vėl sugrįžo skaudūs prisiminimai. Aš dar metus gydžiausi sielos žaizdas”, – prisimena Giedrė.
Daug šviesių akimirkų ir naujos patirties dainininkei suteikė dalyvavimas televizijos projekte „Žvaigždžių duetai”. Scena, dainavimas, nauji žmonės keitė požiūrį ir padėjo sveikti.
„Mano dukteriai Gabijai buvo treji metai, kai grįžo gyvenimo džiaugsmas, pasitikėjimas, ramybė”, – pasakojo atlikėja.
Tikėjimo meilės galia G.Balutytė neprarado, bet į naujus santykius žvelgia atsargiau. Gerbėjų dėmesio nestokoja, bet iš patirties žino, kad geriau neturėti jokio vyro negu bet kokį. Svarbiausią vietą jos gyvenime dabar užima dukterys – vienuolikmetė Augustė ir keturmetė Gabija.
– Kodėl jūs, veikli ir energinga moteris, užkibote ant smurtautojo meškerės?
– Klysta manantys, kad smurtautojo aukomis tampa tik silpnos ir nesavarankiškos moterys. Dažnai į tokias nelemtas istorijas patenka išsilavinusios, aktyvios moterys.
Juo labiau kad smurtautojas yra lyg voras, meistriškai raizgantis voratinklį – dažnai draugystės pradžioje jis būna geras, dėmesingas ir mandagus. O kai auka patenka į tinklą ir tampa pavaldi, toks vyras nesislapstydamas rodo visą savyje sukauptą smurto arsenalą.
Žeminamos tokios moterys nebėga apsisukusios ant kulno, o sutrinka, ima analizuoti, mąstyti.
Neretai klausia savęs: „Ar tikrai kažkas vyksta blogai, o gal man tik pasirodė? Gal ko nors nesupratau? Gal pati dėl visko esu kalta? Gal reikia būti kantresnei ir geresnei, tada santykiai pagerės?”
Santuokoje vadovavausi taisykle: „Elkis su kitu žmogumi taip, kaip norėtum, kad jis su tavimi elgtųsi.” Tai buvo klaida. Bandžiau suvokti kito žmogaus elgesį žvelgdama iš savo varpinės. Kuo labiau stengiausi, tuo daugiau painiojausi.
Nemažai moterų mano: jeigu vyrą bandysiu paveikti gerumu, beatodairiškai mylėsiu, jis stengsis pasikeisti. Nesąmonė. Smurtautojai nesikeičia. Tai patyriau savo kailiu.
– Ar minioje mokėtumėte atpažinti smurtautojus?
– Manau, kad atpažinčiau. Žinau, kad smurtautojas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekaltai, tarsi pliušinis meškutis – ramus, supratingas, dėmesingas, tylus. Jis gali būti ir intelektualus, turėti gerą darbą.
Mano buvęs vyras išsijuosęs atakavo, norėjo kuo greičiau vesti, kalbėjo apie meilę, troško bendrų vaikų, rodė dėmesį mano dukteriai iš pirmos santuokos. Viskas vyko taip greitai, kad negirdėjau savo proto balso.
Po santuokos išvydau, kad gyvenu su uždaru, primityviu, brutaliu tipu, nepatenkintu gyvenimu, savimi ir dėl to niekinančiu šalia esančius žmones.
Su siaubu mačiau, kad mano patiriamos kančios, kibirais liejamos ašaros jam teikia savotišką malonumą.
Išskirčiau dvi smurtautojų grupes. Pirmoji – primityvūs neišsilavinę vyrai, kurie prisigėrę sumuša moterį, o išsiblaivę atsiprašinėja su gėlėmis.
Antroji grupė baisesnė: į ją patenka išsilavinę demonai, iš vaikystės atsinešę psichologinių problemų ir jaučiantys menkavertiškumo kompleksą. Jie patiria malonumą žemindami, mušdami, užgauliodami. Jie nesigaili įskaudinę ir nepripažįsta savo kaltės. Tai – manipuliuotojai, veikiantys tikslingai, tarsi pagal iš anksto parengtą ir gerai apgalvotą scenarijų.
Manau, psichologinis smurtas žeidžia labiau nei fizinis. Tačiau Lietuvoje jo neįrodysi. Mano buvęs vyras mane žemindavo ir sakydavo, kad niekam nieko neįrodysiu, kad niekas manimi nepatikės.
– Ką patartumėte moterims, įtariančioms, kad jų naujasis draugas gali turėti smurtautojo bruožų?
– Suprantu, kad per pirmą pasimatymą vargu ar kuri nors moteris ims gilintis, ar dėmesį uoliai rodantis vyras galėtų būti smurtautojas. Bet reikia įtemptai klausyti savo nuojautos.
Mezgant pažintį nereikėtų pulti stačia galva į santykius, būtina vadovautis blaiviu protu, neskubėti įsimylėti. Reikia pažiūrėti, kaip naujasis draugas bendrauja su moters artimaisiais, atkreipti dėmesį, kaip jis elgiasi ekstremaliais atvejais.
Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, koks buvo vyro tėvų šeimos modelis, kaip jo tėvas elgėsi su motina.
Žinojau, kad vyro šeimoje nebuvo darnos, tačiau mylėdama vyliausi, jog jo praeitis neturės įtakos mūsų santykiams.
Mano tėvai – inteligentai, namuose keiksmažodžių nesu girdėjusi.
– Kaip jums pavyko nutraukti smurto grandinę ir atsikratyti emocinės priklausomybės nuo partnerio?
– Galima protu suvokti, kad esi smurtautojo auka, bet to neužtenka. Kol nenutrūks emociniai ryšiai, tol neprasidės sveikimas.
Pirmuosius išsivadavimo žingsnius man padėjo žengti mama ir draugės.
Neseniai man į socialinį tinklalapį nepažįstama moteris atsiuntė laišką. Supratau, kad ji išsilavinusi, eina vadovaujamas pareigas. Ji pateko į beviltišką padėtį. Dieną prieš tai ši moteris, būdama 25 savaitę nėščia, gavo spyrį į pilvą. Mušė vyras ir būsimo vaiko tėvas. Sutuoktinis dažnai iš jos tyčiojasi. Moteris gyvena Kauno rajone, šeimoje dar yra pirmaklasė duktė.
Skaičiau laišką ir suvokiau, kaip ta moteris jaučiasi. Parašiau jai padrąsinamąjį laišką, nurodžiau, kur turėtų ieškoti pagalbos.
Dabar mano tikslas – kalbėti moterims apie savo patirtį, pasakyti, kur ieškoti pirminės nemokamos teisinės pagalbos, kaip gauti psichologo konsultaciją, kur yra moterų krizių centrai.
Vienintelė išeitis išsivaduoti iš smurto – nu-traukti bet kokius santykius su smurtautoju. Žinoma, tai kainuoja labai daug jėgų ir nervų.
Tačiau ramybė yra brangiausia. Ir kiek daug reiškia akimirkos, kai gali ramiai stebėti žaidžiantį savo vaiką, kai gali šypsotis, o ne verkti, grožėtis besikeičiančiais metų laikais, o ne žvelgti į vieną tašką, paskendusi savo chaotiškų ir skausmingų minčių labirinte.
– Sakote, kad nutraukti santykius su smurtaujančiu vyru yra sudėtinga. Gal tuomet verta pasinaudoti patarle: kuo susirgai, tuo ir gydykis? Blogus santykius gydyti nauja meile.
– Mano gijimas buvo skausmingas. Dievas davė vaiko ligą. Tuo metu troškau ne meilės, o kad operacija pavyktų ir vaikas pasveiktų.
Po patirto smurto dar ilgą laiką nesinori nei šokių, nei vyrų. Čia juk ne ta situacija, kai vaikinas tave paliko dėl naujos merginos ir tau norisi susirasti kitą vyrą, kad įskaudintum buvusį partnerį.
Po sunkių skyrybų nekyla lengvabūdiškų klausimų.
Bloga net pagalvoti apie kito vyro glėbį. Ir nemanau, kad tai padėtų.
Aš galvojau, kaip toliau gyventi, ką valgyti, kaip sustiprėti morališkai, kaip atgauti orumą ir pasitikėjimą, kaip išmokti mėgautis ramybe, kaip vėl pradėti save mylėti. Taip pat norėjau kuo daugiau laiko praleisti su vaikais. Noriu savo atžalas pastatyti ant kojų.
– Kaip jūs mokėtės save pamilti iš naujo? Dabar jūsų akys blizga.
– Iki dukters ligos gulėjau pas mamą užsidengusi galvą antklode ir nieko nenorėjau matyti.
Esu dėkinga draugėms, kurios palikusios savo vyrus ir vaikus atvažiuodavo man praskaidrinti nuotaikos. Draugės ir vaiką maudė, ir mane linksmindavo, ir ištempdavo nors trumpam iš namų.
Kai mano mama pamatydavo, kad verkiu ir su savimi nesusitvarkau, liepdavo rengtis ir nusivesdavo kur nors papietauti. Pasikalbėdavome, pasidairydavau į žmones, parduotuvių vitrinas, įkvėpdavau gaivaus oro.
Turiu mamą, kuri gyvena ne iš minimalios algos. Ji duodavo pinigų, kad ką nors gražaus nusipirkčiau.
Kai pradėjau sveikti, norėjau išorinių pokyčių – iš blondinės virtau šatene. Galutinai mane išgydė televizijos projektas „Žvaigždžių duetai”. Scena priverčia pasitempti.
– Ar meilei palikote praviras duris?
– Viešumoje esu stipri, savarankiška, save išlaikau. O namuose esu naminė, šilta, kamerinė. Man vyro dėmesio reikia kaip atramos. Patinka jaustis moterimi. Esu romantikė, kurios širdį virpina gražūs žodžiai ir dėmesys.
Man reikia meilės. Nebijau apie tai kalbėti.
Buvęs vyras, kaldamas į galvą mintį, kad po skyrybų būsiu niekam neįdomi, stipriai klydo.
Niekada anksčiau neturėjau tokio didžiulio pasisekimo tarp vyrų kaip dabar. Mėgaujuosi gyvenimu, bet neskubu pamesti galvos.
Šalia manęs yra įdomus vyras. Jis žino mano gyvenimo istoriją. Viskas tarp mūsų klostosi kaip gražiame Holivudo filme, bet kaip gyvenimas klostysis toliau, dar nežinia.
Turiu viską, kas telpa į žodžius „draugystė, susižavėjimas, meilė”.
Apie vestuves negalvoju.
Aš ir mano dukterys puikiai valdome savų namų kertes. Gyvename kaip mums patinka. Jei norime, galime kojinę numesti į kampą ir ten palikti parai. Kitą kartą pasiraitojame rankoves ir susitvarkome.
Tikiu – vyrų yra nuostabių.
Man patinka protingi, pasitikintys savimi, intelektualūs, padorūs vyrai. Svarbu rinktis vyrą iš savo socialinio sluoksnio, kad jis turėtų panašias moralines vertybes. Sėkmės lydimi vyrai retai žemina moterį, dažniau – nevykėliai.