Keturis mėnesius vaikelio besilaukianti I.Stonkuvienė džiaugiasi, kad dabar jaučiasi puikiai, ko negalėtų pasakyti apie pirmuosius nėštumo mėnesius. Ją, kaip ir daugelį kitų būsimų mamyčių, kankino nemalonūs pokyčiai: „Šiek tiek pykino, svaigo galva. Dažniau užsimanydavau prigulti ir nusnausti. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Darbai teka sava vaga, daug naujų projektų. Žinoma, leidžiu sau kiek daugiau pailsėti nei anksčiau“, - portalui lrytas.lt pasakojo Indrė.
Praėjusių metų spalį aukso žiedus sumainę Indrė ir Mantas būsimo vaikelio gimimu labai džiaugiasi. Nors kūdikio lyties dar nežino, I.Stonkuvienė tikino, kad artimiausiu metu būtinai išsiaiškins. Televizijos laidų vedėja juokėsi, kad staigmenos jiedu su vyru nenori: „Bendravimas su kūdikiu prasideda jam esant pilve. Nenoriu į jį kreiptis bendriniu žodžiu. Man svarbu žinoti ar gims sūnus, ar dukra.“
Būsimieji tėveliai jau ne kartą aptarė ir galimus vaikelio vardus. Nors labiausiai patikusių variantų Indrė nenorėjo išduoti, tačiau prasitarė, kad širdžiai artimiausi lietuviški vardai. „Esame tradicinė šeima. Vieno vienintelio vardo dar neišrinkę. Manome, kad jis savaime ateis. Juk būna ir taip, kad sugalvoji vieną,o o paskui žiūri, kad jis vaikui visai netinka“, - sakė I.Stonkuvienė. Moteris tikino, kad vardo reikšme pasidomėtų, tačiau ypatingo dėmesio į tai nekreiptų.
Tiesa, vaikystėje Indrei jos vardas labai nepatiko. Ji net ketino jį pasikeisti, kuomet tik sulauks pilnametystės. Tačiau šie planai taip ir liko neįgyvendinti: „Va, man 25 metai, bet kaip buvau Indrė, taip ir likau ja.“
I.Stonkuvienė šypsodamasi sakė, kad ne veltui nėštumas trunka devynis mėnesius. Per juos gali daug ką apgalvoti. Televizijos laidų vedėja dar neapsisprendė ar gimdymo metu norėtų savo vyrą matyti šalia: „Dar yra laiko apmąstymams. Tiesiog žinau, kad tokiu svarbiu momentu norėčiau jo palaikymo. Juk mes visada kartu.“ Paklausta, ar sužinojęs apie nėštumą Mantas nesutriko, Indrė patikino, kad vyras sureagavo labai natūraliai, jokio šoko nepatyrė.
Indrė sakė, kad pasikalbėti apie motinystės rūpesčius ji tikrai turi su kuo. Ne viena jos draugė jau sūpuoja savo atžalas. Patarimų ir pasakojimų, kas jos laukia – netrūksta: „Patarėjų užtenka. Jeigu atvirai, per daug nesigilinu į jų pasakojimus, juk kiekvienos moters organizmas savitas. Tačiau neabejoju, kad draugėms, kurios lauksis pirmagimio, savo patartį irgi norėsiu perduoti“, - šypsojosi I.Stonkuvienė.