Geriausia 2011 metų atlete pripažinta šiuolaikinės penkiakovės atstovė L.Asadauskaitė-
Zadneprovskienė pripažįsta – suderinti motinystės ir sporto be pagalbininkų būtų neįmanoma.
Nors mažąją Adrianą auginti padeda ir sportininkės mama, ir su sportininko karjera jau atsisveikinęs sutuoktinis Andrejus, taip pat jo tėvai, brolis, Laura vis tiek turi suktis lyg voverė rate.
Atrodo, lyg penkiakovininkei būtų pridėta šeštoji rungtis – bėgimas paskui vaiką.
Treniruotės nuo aštuntos valandos ryto iki septintos vakaro tik su viena valanda pietų pertraukai. Taip – tris dienas per savaitę. Dvi dienas penkiakovininkė treniruojasi tik pusdienį.
Vakarais – namų ruoša, laikas su dukterimi ir bemiegės naktys – kone kasdien tokiu ritmu jau metus gyvena garsi šalies sportininkė.
„Laukdamasi kūdikio galvojau: kaip gerai – bent metus pailsėsiu nuo sporto. Iki tol sportavau 18 metų. Bet gimus dukteriai, nors ir užgulė kiti rūpesčiai, sportuoti vėl norėjau.
Pasiruošti varžyboms dabar dvigubai sunkiau nei iki tol. Bet negaliu skųstis. Žinojau, kad turėsiu būti stipri, kad nebus lengva derinti sportą ir vaiko auginimą.
Bet aš norėjau sau ir kitiems įrodyti, kad net ir turint mažą vaiką įmanoma siekti sporto aukštumų. Aišku, be mano mamos pagalbos to padaryti nebūtų įmanoma”, – sakė Laura.
Atrodo, kad Laurai tai jau pavyko. Praėjus vos šiek tiek daugiau nei metams nuo dukters gimimo Maskvoje lietuvė iškovojo pasaulio čempionato bronzos medalį ir kelialapį į vasarą Londone vyksiančias olimpines žaidynes. Jai tai bus antrosios olimpinės žaidynės.
Vilniaus edukologijos universiteto kūno kultūros ir sporto bakalauro bei Mykolo Romerio universiteto Europos Sąjungos politikos magistro diplomus turinčiai Laurai nestinga sportinių ambicijų.
Ne vieną medalį Europos ir pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatuose iškovojusi sportininkė niekuomet neslėpė norinti pasiekti daugiau nei jos sutuoktinis A.Zadneprovskis – dukart olimpinis prizininkas.
„Kitoms moterims po gimdymo reikia metų dvejų atsigauti. Man pavyko po metų iškovoti medalį. Labai stengiausi, norėjau ir tikėjau.
Pasaulio čempionato medalis man tarsi atpildas už pasiaukojimą gimus mažylei. Be to, pastebėjau, kad neretai vaikus pagimdžiusios sportininkės demonstruoja geresnius rezultatus”, – sakė Laura.
Šeimai lieka savaitgaliai. Bet kiekvieną šeštadienio rytą Laura dar nubėga 15 kilometrų. Ne per toliausiai – Vingio parkas, tad sportininkė sugaišta vos pusantros valandos.
Ar moters nekamuoja sąžinės graužatis, kad laiką, kurį galėtų skirti dukteriai, ji aukoja sportui? Laura purto galvą. Be sporto ji nebūtų laiminga.
Tačiau kai dėl pagausėjusios šeimos jai tenka atsisakyti ne vienos išvykos, treniruočių stovyklos, Laura irgi nesiskundžia.
Įsilieti į treniruočių, varžybų ritmą po pertraukos nebuvo lengva. Daug dalykų teko mokytis tarsi iš naujo.
Vis dar būna naktų, kai Laura prie mažylės keliasi net dešimt kartų. Mažoji Adriana iki šiol miega tame pačiame kambaryje su tėvais.
Kol kas mažylės kambarys dar neįrengtas. Tam nebuvo nei laiko, nei poreikio. Tik dabar Laura vis dažniau pasižvalgo į interjero ir dizaino žurnalų puslapius. Sportininkė pati žada įrengti dukteriai kambarį.
„Norėčiau, kad Adrianos kambarys būtų mergaitiškas, princesiškas”, – šyptelėjo Laura.
Sportininkė nuo pat nėštumo pradžios svajojo apie dukterį. Dar iki jos gimimo buvo išrinkusi ir lotynišką Adrianos vardą.
Nors visur suspėti nelengva, Laura nė akimirkai nesvarstė galimybės atsidėti vien motinystei. Tapusi motina, namuose ji ištvėrė tik pusmetį. Net ir tiek jai buvo per daug.
Neretai jos kolegės į profesionalųjį sportą sugrįžta vos po mėnesio ar dviejų. Jei ne treneris Jurijus Moskvičiovas ir vyras Andrejus, Laura irgi būtų grįžusi gerokai anksčiau.
„Man neleido. Liepė atsigauti. Yra pavyzdžių, kai per anksti po gimdymo sportuoti sugrįžusios moterys vėliau turi daug sveikatos problemų.
Tačiau būdavo sunku stebėti varžybas, kuriose startuoja mano konkurentės. Norėjau būti tarp jų. Vis savęs paklausdavau: „Kodėl ten nėra manęs?” – šypsodamasi prisiminė Laura.
Pusę metų Laura skyrė tik dukteriai. Tiek laiko pati mažylę maitino.
O dabar, kai tik turi laiko, Laura pati dukteriai ruošia sveiką maistą iš ekologiškų produktų. Dažniausiai – patiekalus iš mamos sode išaugintų daržovių. Specialiai tam net nusipirko didžiulį garų puodą.
Tėvai Adrianai iki šiol neduoda saldumynų. Tik kartą vikri mergaitė niekam nematant nugvelbė šokoladinį saldainį. Mažąją nenaudėlę išdavė šokoladinė burna.
„Tada pyktelėjau. Nenoriu, kad Adriana valgytų saldumynus. Genda dantys. Ir gydytojai rekomenduoja kiek galima ilgiau atitolinti gardžiavimąsi saldumynais”, – pasakojo Laura.
Virdama košes vietoj cukraus Laura naudoja fruktozę.
Dar iki dukters gimimo Laura stengėsi maitintis sveikai ir kokybiškai. Jau kurį laiką ji naudoja tik ekologišką kosmetiką. Ekologiškais kremais patepa ir Adrianos veidelį.
Tačiau Laura nesistengia dukters auginti steriliomis sąlygomis.
„Kitos mamos net žaislus plauna, dezinfekuoja. Aš to nedarau. Jeigu numetusi obuolio skiltelę ant grindų Adriana ją pakelia ir valgo, nepuolu atimti. Nenoriu, kad vaikas augtų steriliomis sąlygomis.
Tuomet ji visuomet sirgs, nebus atspari”, – aiškino Laura.
Ji perskaitė ne vieną knygą apie vaikų auginimą. Ant valgomojo stalo guli visai neseniai įsigyta knyga „Laimingi vaikai”. Vadovaudamasi šia knyga Laura ketina auklėti mažąją.
„Kartais nežinau, kaip elgtis su Adriana – ar rėkti, jei kokią šunybę iškrečia, ar nekreipti dėmesio. Šią knygą man rekomendavo daug žmonių.
Dabar tik reikia laiko ją perskaityti. Vos tik prisėdu, Adriana lipa, kur nors lenda. Ji labai aktyvi.
Gal visų sportininkų vaikai yra judresni. Adrianą reikėtų į narvą pasodinti, gal tada pabūtų rami. Nors turbūt sugebėtų išlaužti virbus”, – juokavo penkiakovininkė.
Rudos Adrianos akys tokios pat skvarbios kaip motinos. Kaip ir Laura, jos duktė mėgsta puoštis, vilkėti sukneles. Bet ar Adriana paveldėjo ir ryžtingą sportininkės charakterį, dar neaišku.
Kol kas išryškėjo tik begalinis Jaučio metais gimusios mažosios užsispyrimas, noras daryti priešingai nei yra prašoma ir pomėgis šokti.
Vos išgirdusi muziką Adriana kelia į viršų pirštelius ir juda į taktą.
„Adriana dar nevaikščiojo, kai pradėjo šokti. Niekas jai nerodė, kaip tai daryti, bet vos tik išgirsta muziką, linguoja, judina rankeles, kojeles. Tik pirštukus kelti į viršų šokant išmokė tėtis”, – juokėsi Laura.
Prieš daugiau nei metus iš didžiojo sporto pasitraukęs A.Zadneprovskis dabar daug laiko praleidžia namuose. Jam tenka ir namus sutvarkyti, ir nenustygstančią dukterį prižiūrėti.
„Tenka pašeimininkauti. Dabar man savotiškos tėvystės atostogos”, – šyptelėjo Andrejus.
Jis stebėjo ir dukters gimimą. Buvęs garsus sportininkas pripažino, kad jausmo pirmą kartą išvydus ir į rankas paėmus dukterį nesulyginsi su jokiu kitu. Net ir su tuo, kai ant kaklo kabinamas olimpinis medalis.
Jam antrino ir Laura: „Vaikelio gimimas yra stebuklas. Kas kartą stebiuosi imdama Adrianą į rankas, stebėdama, kaip ji auga. Tai nepalyginama su džiaugsmu, kurį patiriu iškovodama medalius.”
Paklaustas, kas sunkiau – sportuoti ar prižiūrėti vaiką, A.Zadneprovskis nė nesudvejojo: „Prižiūrėti vaiką. Ypač tokio amžiaus kaip Adriana. Dieną pabūni su ja ir atrodo, kad geriau savaitę sportuoti.”
Dukart olimpinis prizininkas Andrejus mėgsta tvarką. Tačiau kai namuose auga mažas vaikas, apie idealią tvarką galima tik pasvajoti.
„Rytą sutvarkome, o vakare namai – tarsi po karo”, – juokėsi A.Zadneprovskis.
Adriana jau ne kartą su tėčiu jojo žirgu, jai be galo patinka plaukioti baseine.
Ar Zadneprovskiai jau ruošia sau pamainą – būsimą šiuolaikinės penkiakovės čempionę?
„Nežinau. Tai labai sunki sporto šaka. Dabar joje tiek daug visko nauja matau, kad sunku spręsti.
Kai stebėjome vyresnėlės Andrejaus dukters Anastasijos pasirodymą gimnastikos varžybose, Adriana irgi kamuolį mėtė, lanką suko.
Tada sakiau: „Bus gimnastė.” Dažnai Adriana ir kamuolį po kambarį spardo. Tada galvoju – bus futbolininkė”, – juokėsi Laura.
Kol kas Adriana daugiausia laiko praleidžia su močiute – Lauros mama. Patikėti dukters svetimam žmogui sportininkė nenorėtų.
Tačiau jau rudenį Zadneprovskiai norėtų dukterį leisti į vaikų darželį, vėliau ir į teniso ar kitas treniruotes.
Mažylė be galo smalsi. Ji ne tik mėgsta vartyti knygeles, bet ir pati moka televizoriuje susirasti muzikinius kanalus.
Prieš miegą vietoj pasakų Adriana klausosi specialios raminamosios mažiems vaikams skirtos muzikos.
„Jei dar vakarais tektų sekti pasakas, visai nebeturėčiau laiko”, – pasiguodžia Laura.
Jau ir taip laiko sau sportininkė nebeatranda. Su draugėmis ji pasikalba tik telefonu. Net vykti į svečius atrodo kaip sunkiausias darbas.
„Būnu tokia pavargusi, kad savaitgaliais noriu tik pailsėti. O reikia namus sutvarkyti, valgyti pagaminti, apsipirkti. Nesinori į svečius važiuoti.
Juk vis tiek tenka visą laiką bėgioti paskui Adrianą. Tik kartą per pusmetį su Andrejumi nueiname į kiną – štai kaip save palepinu”, – nusijuokė penkiakovininkė.
Zadneprovskiai sutaria, kad Adriana suartino ir sutvirtino jų santykius. Gimus mažylei pasikeitė pokalbių temos.
Dabar sportininkai dažniausiai kalba apie dukterį. Pasikeitė Lauros pokalbiai ir su varžovėmis.
Konkurentės varžybų metu po finišo bendrauja tarsi geros draugės. Rodo savo atžalų fotografijas, dalijasi vaikų auginimo džiaugsmais, rūpesčiais, patarimais.
„Ne viena penkiakovininkė augina du tris vaikus. Kai kurios jų po gimdymų sėkmingai startavo. Man jos yra pavyzdys, kaip viską galima suderinti”, – kalbėjo Laura.
Tačiau apie šeimos pagausėjimą ji kol kas negalvoja.
„Pirma – Londono olimpinės žaidynės, o paskui ir apie daugiau vaikų pagalvosime. Būtų šaunu”, – šypteli penkiakovininkė.