- Kaip manote, kuris jūsų bruožas labiausiai padėjo būti karūnuotai gražiausia lietuvaite?
- Iš komisijos narių išgirdau daug komplimentų. Jie žavėjosi ne tik mano išore, bet ir vidumi, jiems patiko mano pasirodymas scenoje, drąsa, pasitikėjimas, komunikabilumas, gebėjimas save pristatyti ir save pateikti geriausiai iš visų dalyvavusių merginų.
Aš nesistengiau žūtbūt laimėti šio konkurso, norėjau pasirodyti taip, kad mano artimieji, šeima ir aš pati didžiuočiausi savo pasirodymu grožio konkurse.
- Kaip manote, kokio tipažo moteris labiausiai pastebima komisijos?
- Nėra vieno tipažo, pagal kurį yra renkama grožio konkurso nugalėtoja. Manau, kad svarbiausias yra merginos sugebėjimas išsiskirti iš būrio kitų gražuolių. Viena išsiskiria savo talentu, charizma, kita - išoriniu grožiu, trečia - harmonija tarp išorinio ir vidinio grožio. Nustatyti tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti renkama gražiausia šalies mergina, išties sunku.
- Kiek sveriate ir koks jūsų ūgis?
- Mano ūgis – 177 cm, svoris – 55 kg.
- Ar prieš konkursą tiek pat svėrėte? Ar pradėjote labiau save prižiūrėti, kad pateisintumėte „misės“ titulą, o gal priešingai – atsipalaidavote, nes jus jau įvertino?
- Taip, svoris panašus. Manau, kiekviena moteris, nesvarbu, ar ji yra laimėjusi grožio konkursą, ar ne, turi save mylėti, puoselėti ne tik savo kūną, bet ir sielą. Aš ne išimtis. Neužmigau ant laurų, todėl rūpinuosi savimi kiekvieną dieną.
- Ką prisimenate iš prieš konkursą vykusio pasiruošimo?
- Finaliniam konkurso renginiui ruošėmės savaitę. Įtemptai repetavome kiekvieną dieną nuo aušros iki sutemos. Esame labai dėkingos savo choreografei, padėjusiai mums puikiai pasiruošti ir gražiai pasirodyti finale. Žinoma, besiruošdamos konkursui gavome papildomų elegancijos, moteriškumo, pasitikėjimo, savęs pristatymo scenoje pamokų.
- Gal kokių nutikimų įvyko per konkursą? Pavyzdžiui, dingę dalyvės bateliai, kivirčai, pavydas, intrigos?
- Pasibaigus grožio konkursui visi tik ir laukia intriguojančių istorijų apie dingusius batelius, suplėšytas sukneles ar nesibaigiančius merginų pykčius. Visus, kurie to taip laukia, turiu nuvilti, nes tokių dalykų tiesiog nėra. Žinoma, kai dėl karūnos varžosi kelios dešimtys merginų, artėjant finaliniam renginiui, jaučiama įtampa, būna nedidelių apkalbų, slepiamas pavydas.
- Kur labiausiai pravertė grožio konkurso nugalėtojos titulas?
- Vadovaujuosi tuo, kad ne titulas tarnauja man, o aš turiu atlikti tam tikrus įsipareigojimus jam. Tad nesistengiau naudotis juo savo asmeninėms reikmėms.
- Kokios materialinės naudos jums atnešė šis titulas?
- Nesu to paskaičiavusi. Beje, prisiminkite, kad reikia didelių investicijų norint deramai atstovauti savo šaliai pasauliniame konkurse. Apskritai nesu linkusi kalbėti apie materialius dalykus. Žinoma, esu gavusi darbo pasiūlymų būtent dėl to, kad esu „Mis Lietuva“. Kadangi turiu modelio patirties, neretai tenka dalyvauti fotosesijose, kolekcijų pristatymuose.
- Iš dalyvių pusės daugiau jautėte sveikinančių merginų šilumą ar pavydą?
- Nugalėtoja yra viena, o dalyvaujančių ir svajojančių ja tapti - kelios dešimtys. Tad natūralu, kad buvo įvairių reakcijų.
- Kokį klausimą po konkurso girdėjote dažniausiai?
- Kas pasikeitė po konkurso? Dabar jau tikrai galiu atsakyti į šį klausimą. Po konkurso pasukau visai kitu, neplanuotu keliu. Dalyvavimas pasauliniame grožio konkurse, dalijimas interviu, fotografavimasis žurnalo viršeliams - tai buvo neįprasta, nejauku, nauja. Vėliau filmavausi seriale, dalyvavau šokių projekte, buvau apsupta aplinkinių dėmesio. Konkursas sujaukė ankstesnius mano gyvenimo planus ir pakeitė juos tokiais, apie kuriuos aš net nedrįsau svajoti.