Portalas lrytas.lt žinomos žurnalistės
pasiteiravo apie tai, ką ji šiuo metu veikia ir kaip ji jaučiasi sugrįžusi į
spalvingą televizijos gyvenimą. Liepa mielai sutiko pasidalinti mintimis apie
tai, koks šiuo metu jos gyvenimas yra prieš kameras ir koks slypi už jų.
– Jau kurį laiką nesirodėte televizijoje. Kaip kilo mintis vėl sugrįžti į eterį: sulaukėte specialaus pasiūlymo ar pačiai kilo noras iš naujo sėsti į daugiau mažiau pažįstamas roges?
– Savaitę prieš pirmą laidą sulaukiau seno bičiulio, šio projekto prodiuserio Egmonto Bžesko skambučio su netikėtu pasiūlymu – būti viena iš „Eurovizijos“ atrankos vedėjų. Apsispręsti turėjau iš karto, todėl tai buvo spontaniškas sprendimas, tapęs savotiška avantiūra.
– Bet juk galėjote ir nesutikti. Kas lėmė tokį apsisprendimą?
– Galėčiau sakyti, kad įtakos tam turėjo keli dalykai. Šiuo atveju mažiau galvojau apie projekto temą, tačiau mane sužavėjo galimybė padirbėti su profesionalais, savo darbą išmanančiais kolegomis ir mielais bičiuliais iš Lietuvos televizijos – jų labai pasiilgau. Taip pat įvertinau naują patirtį. Be to, labai gera iš arti matyti jaunus, entuziazmu degančius žmones, kurie nori kurti muziką.
– Ar kaip nors specialiai ruošėtės konkursui?
– Kadangi laiko visai nebuvo, didžiausias pasiruošimas buvo taip surikiuoti vaikus, namus ir darbus, kad penktadienio vakarais atsirastų laiko konkurso laidų įrašams.
– „Eurovizijos“ projekto atranką vedate kartu su Dariumi Užkuraičiu. Kaip apibūdintumėte savo ir jo duetą?
– Darius Užkuraitis – savo srities profesionalas, muzikologas, apie „Euroviziją“ žinantis daugiau nei reikia tokios laidos vedėjui. Tai, kad turiu galimybę šį konkursą vesti su juo, – man didžiulė garbė, šalia jo galiu jaustis rami.
Aš esu žurnalistė, ne muzikologė, todėl mano užduotis – kalbinti konkurso dalyvius, o ne vertinti ir analizuoti jų pasirodymus. Kita vertus, juk laidas apie politiką nebūtinai veda politologai, o laidas apie sportą – sportininkai.
– Kodėl būtent „Eurovizija“?
– Nežinau, klauskite E. Bžesko. Nežinau, kodėl jis man nepasiūlė vesti kokios nors laidos, skirtos ūkininkams ar automobilių gerbėjams. Nors gal irgi būčiau sutikusi (juokiasi).
– O koks jūsų pačios ryšys su muzika?
– Nuo mažens save prisimenu apsuptą muzikos. Nuo „Anties“ laikų su dėde Algirdu Kaušpėdu, nuo brolio repeticijų „Ąžuoliuko“ chore, kai sėdėdavau ant laiptelių ir klausydavau, kaip jis dainuoja… iki šių dienų, kai draugai gimtadienio proga dovanoja specialų muzikos rinkinį, skirtą visiems dvylikai mėnesių.
Muzika mane supa nuolat – namuose, automobilyje. Esu įsimylėjusi radijo stotį „Neringa FM“.
Dabar, pagal alternatyvaus ugdymo „Suzuki“ programą, drauge su sūnumi planuoju pradėti griežti smuiku.
– Ką šiuo metu gyvenime veikiate, kam skiriate prioritetus?
– Man labai pasisekė, kad mano gyvenimo prioritetai sutampa su tuo, kam galiu skirti savo laiką. Myliu savo šeimą, auginu du nuostabius berniukus – riterį kovotoją Vėją Vytautą ir filosofą išradėją Rojų. Su jais kasdien atrandame daug naujų gražių dalykų.
Dirbu labai įdomų ir prasmingą darbą su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, kuris man yra ir didžiulis autoritetas, ir mokytojas, ir idealizmo pavyzdys. Ir dar – labai džiaugiuosi, kad gyvenu čia, Lietuvoje, kurią labai myliu ir kur man tikrai labai gera.
– Kokie jūsų tolimesni planai? Ar yra noro vėl grįžti į televiziją ilgesniam laikui?
– Jau greitai Lietuvos televizija pradės rodyti mano autorinį apybraižų ciklą. Tai bus nedidelės apimties dokumentiniai filmukai mąstymo ir dvasios ekologijos, nevartotojiško gyvenimo būdo temomis. Scenarijus jiems buvo sukurtas prieš gerus trejus metus, tačiau tik dabar, kartu su jaunosios kartos režisieriais, pavyksta viską įgyvendinti.
– Papasakokite apie tai plačiau.
– Stengiamės rasti žmonių, kurie savo gyvenimo išmintimi, požiūriu ir optimizmu užkrėstų bei sustiprintų kitų mąstymą ir pasirinkimus. Apybraižose bus analizuojamos aktualios temos – tėvystės, mados ir grožio kulto, kosmetikos pramonės, architektūros.
– Galbūt kokia nors laida jau yra išbaigta ir nufilmuota?
– Ruošiantis vienai laidai specialiai vykau į Austrijos Alpes – ten filmavau legendinį permakultūrinio ūkio įkūrėją Seppą Holzerį, kuris atradęs floros ir faunos tarpusavio darną išvystė pasakišką ūkį. Jo ūkyje sniege auga kiviai, o gyvuliai lauke gyvena ir tuomet, kai spaudžia 20 laipsnių šalčio. Pamačius tą stebuklą ir išgirdus jo įkvepiantį pasakojimą, abejingų, kad pasaulis išties gražus, likti tikrai neturėtų. Tokie atvejai kaip šis žmonėms suteikia viltį, tikėjimą ir optimizmą. Tikiuosi, tai skleis ir kitos mano laidos.