Sienas kertančioje meilės istorijoje, kuri intriguos ir netikėtu kriminaliniu detektyvu, filmuojasi būrys garsių lietuvių ir gruzinų aktorių. Tarp jų — Vidas Petkevičius, Rytis Saladžius, Algirdas Gradauskas, Povilas Laurinkus, Renata Kutinaitė, Liubomiras Laucevičius, Levanas Kurcia, Nino Dumbadzė, Keti Asatiani, Vano Dugladzė, Nika Kuchava.
Vėlesnėse serijose pasirodys ir kaip aktorė debiutavusi Seimo narė Inga Valinskienė. Filmavimo grupėms, dirbančioms dviejose šalyse, vadovauja režisieriai Raimundas Banionis ir Alvydas Šlepikas.
Tbilisyje jau kelis mėnesius įsikūrusi aktorė A.Grudytė prisipažįsta, kad šis miestas jai pažėrė nemažai staigmenų. Į Gruziją moteris vyko lydima baugių legendų — neva ten grobia merginas ir veža į kalnus.
“Patekau į gražią civilizuotą šalį, — dalijosi įspūdžiais aktorė. — Naktį nusileidus lėktuvui mus pasitiko tūkstančiais lempelių apšviestas Tbilisis, pilys, cerkvės. Pamaniau, kad nesu mačiusi šviesesnio miesto naktį.”
A.Grudytę, kuri po ilgos pertraukos kelioms dienoms grįžo į Lietuvą, paprašėme papasakoti apie filmavimo akimirkas.
— “Vyno kelias” filmuojamas Lietuvoje ir Gruzijoje. Kokius jausmus jums kelia ši šalis?
— Pačius įvairiausius. Iš pradžių daug kas stebino: gruzinų gyvenamoji aplinka, eismas keliuose, gamtos grožis, papročiai ir kiti dalykai.
O vairuoja jie čia tikrai kaip išprotėję — susikuria savas kelių eismo taisykles, kur negalioja nei ištisinės skiriamosios juostos, nei šviesoforo signalai. Vietoj dviejų eismo juostų kažkaip atsiranda trys ar net daugiau. Keisčiausia, kad jei nesninga, avarijų čia būna labai mažai.
Vietos gyventojai tvirtina, kad po policijos reformos Gruzijoje vairavimo drausmė pasikeitė į gera. Tad neįsivaizduoju, kokie čia vairavimo ir kelių eismo ypatumai buvo iki reformos.
Gruzinai garsėja savo patiekalais, šokiais, vynu ir tostais. Jie valgo daug ir sočiai, stalai būna nukrauti, patiekalai dedami keliais aukštais ir kiekvienąkart prieš pakeliant taurę sakomas tostas. Tai labai graži tradicija.
Gamtos grožio nupasakoti neįmanoma — tai reikia pamatyti. Kalnų Lietuvoje neturime, tad jie labiausiai stebina ir žavi. Mes gyvename aukštai, išėjus į kiemą atsiveria nuostabi Tbilisio panorama.
— Ar gruzinai tikrai yra tokie draugiški ir paslaugūs, kaip apie juos pasakojama?
— Taip. Tuo įsitikinome visi. Kartais net atsidurdavome kebliose situacijose — pagiri rankinę, batus ar kokį kitą daiktą, jie iškart puola viską dovanoti. Svečias jų aplinkoje jaučiasi išskirtinis — juo visi rūpinasi, myli ir lepina.
— Ar teko pakeliauti po šalį?
— Serialas filmuojamas Tbilisyje — daugiausia veiksmo pagal scenarijų vyksta mieste. Buvome vienoje išvykoje Ananuryje. Planuojame aplankyti ir kitus miestus bei kurortus.
— Ar gruziniškas vynas skanus?
— Vynas man patinka neatsižvelgiant į tai, iš kokios jis šalies. O gruziniškas vynas visada sukels prisiminimų, kurie galbūt net bus mieliausi mano širdžiai.
— Esate mėlynakė ir šviesiaplaukė. Greičiausiai Gruzijoje sulaukiate išskirtinio dėmesio — kaip atlaikote komplimentų laviną?
— Gatvėse ar parduotuvėse kartais pastebiu, kad žmonės į mane žiūri. Kolegos gruzinai, tiek vyrai, tiek moterys, giria ir žavisi mano natūraliais šviesiais plaukais ir melsvomis akimis. Jiems tai tikrai nėra įprasta.
O mane nustebino kolega Nika Kuchava, kuris seriale vaidina Davidą. Jis — šviesiaplaukis gruzinas. Kai pirmą kartą pamačiau, pamaniau, kad turi vokiško kraujo.
— Jūsų herojė Daiva pamilsta gruziną. Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?
— Taip, tikiu meile iš pirmo žvilgsnio arba tiesiog chemija, kai pamatai žmogų ir jis tau įstringa jau pirmą sekundę.
Kartais pats to dar nesupranti, bet laikui bėgant pastebi, kad jis kažkodėl tave traukia ar, atvirkščiai, erzina. Nepastebi, kad stovi šalia jo arčiau nei prie kitų. Manau, visi tą jausmą esame patyrę ir žodžiais jo negalima apibūdinti.
— Jūsų mylimasis Niko — gruzinų aktorius Vachtangas Chachanidzė. Ar nesunku filmuotis su kitataučiu?
— Visi partneriai yra skirtingi ir prie kiekvieno reikia priprasti, apsišlifuoti.
Nors kartais būna taip, kad susikalbi jau pirmo dublio metu. Kaip tai paaiškinti, net nežinau. Su gruzinų aktoriais bendraujame anglų kalba, nors ne visiems ji artima. Vacho (taip aktoriai vadina Vachtangą) jos visai nemoka, bet labai stengiasi ir mokosi.
— O jūs ar pramokote gruzinų kalbos?
— Man dar tikrai toli iki šios kalbos mokėjimo. Bet dažniausiai vartojamas frazes ir žodžius suprantu. Stengiuosi jų išmokti kuo daugiau.
Manau, kad mėnesį pabuvus Gruzijoje bent jau pasisveikinti, atsisveikinti ir padėkoti reikėtų gruzinų kalba. Tačiau ši kalba nelengva — yra kelios priebalsės, tiksliau priebalsių junginiai, kurių mums, lietuviams, taip ir nepavyksta ištarti.
— Serialo anonsai intriguoja žadėdami ir meilės, ir kriminalinę siužeto linijas. Ar teko filmuotis pavojingose situacijose? Kuris epizodas jums labiausiai įsiminė?
— Įsiminė filmavimas istoriniame legendomis apipintame Gruzijos mieste Ananuryje. Ten buvo labai daug sniego, todėl vaikščiojant reikėjo žiūrėti sau po kojomis, nes žingsnis į šoną — ir tu jau iki juosmens sniege.
Vis dėlto tai — dar ne tikrieji pavojai. Nenoriu atskleisti siužeto, bet žinau, kad visi pavojai — dar prieš akis.
— Filmavimas svečioje šalyje komandą suvienija. Koks yra jūsų darbas ir laisvalaikis?
— Mūsų komanda — kaip kumštis. Tarp filmavimų stengiamės ir kuo daugiau pamatyti, kiek tik tai įmanoma.
Buvome lėlių teatre, nacionaliniame dramos teatre, balete, lankėmės muziejuose, vaikštinėjome po Tbilisio senamiestį.
Filmavimo grupės vakarienės visada būna bendros, tik dažniausiai virtuvėje šeimininkauja vyrai. Draugiškai susėdame prie stalo ir kaip didelė šeima skanaujame jų paruoštus šedevrus.
Visada stengiamės vieni kitiems padėti, palaikyti, išklausyti. Pasitaiko, kad ir pasipykstame, bet tik dėl darbo arba tuomet, kai būname pervargę. Tačiau filmavimo aikštelėje mes — komanda, kumštis, kurį sudaro lietuviai ir gruzinai.
Jausmų išbandymai
■ Gruzinas Niko (Vachtangas Chachanidzė) siekė tapti tobulu policininku, tačiau dirba taksistu, nes per nelemtą nesusipratimą neteko darbo policijoje.
■ Tuo metu Lietuvoje gražuolė Daiva (Agnė Grudytė) tampa nusikaltimo liudininke. Gelbėdama savo gyvybę ir ji priversta išvykti į Gruziją. Čia jos laukia nauji draugai, įspūdžiai, atradimai. Daiva pamažu apsipranta su bėglės gyvenimu.
■ Gruzijoje susitikę Niko ir Daiva įsimyli vienas kitą, tačiau žudikai randa Daivą ir svetimoje šalyje. Bėglei suimti išduodamas tarptautinis arešto orderis. Merginą ima persekioti ir policija, ir žudikai.
■ Niko ryžtasi gelbėti Daivą. Vaikinas pasirengęs kovoti su visais jos priešais ir atkurti teisybę. Prasideda pavojų kupinas bėglių gyvenimas. Pora priversta slapstytis, vengti spąstų ir pasalų.
■ Tuo metu Niko brolis Sandro (Vano Dugladzė) gyvena Lietuvoje ir vis labiau įsimyli Mariją (Ieva Andrejevaitė), tačiau jų meilei trukdo turtingo oligarcho Razujevo (Liubomiras Laucevičius) sūnus Markas (Paulius Tamolė). Šios poros jausmams taip pat lemta patirti daugybę išbandymų.
Scenaristai — tarsi broliai dvyniai
■ Serialo “Vyno kelias” scenarijus skraido iš vienos šalies į kitą. Mat jo autoriai — lietuvių rašytojas Giedrius Rekašius, geriau pažįstamas Edvino Kalėdos pseudonimu, ir Gruzijos literatūros žvaigždė Aka Morčiladzė.
■ “Vyno kelio” scenarijus kuriamas trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir gruzinų. Tautiečiai seriale tarpusavyje bendrauja sava kalba, o vieni į kitus kreipiasi angliškai. Dialogai vėliau dubliuojami, tačiau įgarsinimas aktorių tekstų neužgoš.
■ E.Kalėda tvirtina, kad žodžių reikšmė seriale yra ypatinga. “Gruzinų veikėjų negalima vadinti kaip panorėjus — kiekviena pavardė turi savo reikšmę”, — aiškino jis.
■ Lietuvių rašytojas džiaugėsi, kad likimas jį suvedė su moderniosios gruzinų literatūros autoritetu, kelių populiarių knygų autoriumi, taip pat slapyvardžiu besidangstančiu A.Morčiladze.
■ Be slapyvardžių ir abu siejančio puikaus humoro jausmo, rašytojai rado ir daugiau panašumų.
■ “Esame gimę tais pačiais metais, mūsų biografijos panašios. Mes net rašome panašiomis temomis — tai istorijos, papildytos kriminaliniais elementais. Skirtumas tas, kad mano pavardę prieš kelerius metus išsiaiškino žurnalistai, o Aka ilgai niekam neatskleidė savo tapatybės”, — kalbėjo E.Kalėda.