Niekada neturėjau idealų, į kuriuos lygiuočiausi, niekada nepiešiau idealaus vaikino portreto. Kam tai?
Niekada nežinai, koks vaikinas pasitaikys kelyje, o gal jis neatitiks to idealaus portreto, kurį nusipiešiau. Ir kas tada? Ignoruosiu jį? Ne. Tai turbūt viena iš priežasčių, kodėl neturiu nustačiusi kriterijų, koks turėtu būti mano vaikinas.
Žinoma, kartais pagalvoju, koks vaikinas galėtų būti šalia manęs, kokio charakterio ar kokių savybių, kurios mane patrauktų. Šalia norisi turėti žmogų, su kuriuo norėčiau leisti kiekviena minutę, kuris rodytų dėmesį, būtų šiek tiek pavydus. Juk merginoms patinka, kai vaikinas jos pavydi kitam, tiesa?
Bet čia tik abstraktūs ir banalūs dalykai, kurių nori kiekviena mergina iš savo vaikino. Manau, žmoguje reikia rasti kažką ypatingo, kažką tokio, kas pakerta kojas ir priverčia pilve skraidyti drugelius. Gal vis dėlto ir turiu vieną kriterijų, jei galima jį taip pavadinti. Man svarbiausia, kad jis mane mylėtų.
Balsuokite ir išrinkite „Mis publiką“ čia