Vieta vestuvėms Š.Marčiulionis ir L.Mikelionytė pasirinko Jungtines Amerikos Valstijas, o šią savaitę grįžo į Lietuvą.
„Žiemą leidžiu Amerikoje, čia turiu daug garbaus amžiaus draugų, jie negalėtų atskristi į Lietuvą, todėl iškeldamas vestuves JAV pagerbiau juos”, – pasirinkimą vestuves atšokti už Atlanto paaiškino Š.Marčiulionis.
Kaune gimęs ir augęs, tačiau Vilniuje krepšininko karjerą pradėjęs Š.Mačiulionis buvo pirmas lietuvis, 1989-aisiais išvykęs rungtyniauti į garsiausią pasaulyje krepšinio lygą – NBA.
Nenuostabu, kad per aštuonerius joje praleistus metus Šarūnas ne tik įgijo draugų, bet ir buvo pradėjęs JAV leisti savo šaknis. Kalifornijoje, San Diege, jis buvo įsigijęs namą, kurį vėliau pardavė.
Tačiau ši vieta, matyt, Šarūnui iki šiol liko miela, nes vestuvių puotai jis su Laura pasirinko golfo klubą netoli San Diego.
Nuotaka nesivargino iš Lietuvos vežtis vestuvinės suknelės – ją irgi įsigijo JAV. Į iškilmes iš Lietuvos atskrido keletas draugų.
Kovo 10-ąją įvykusios vestuvės buvo kuklios. „Kai vėlai subręsti vestuvėms, didelių negali kelti. Tokiame amžiuje vestuvės – formalumas”, – sakė buvęs krepšininkas.
Iš Druskininkų kilusi L.Mikelionytė pritarė širdies draugui dėl vestuvių vietos: „Kartu nutarėme, kad tuoksimės JAV. Ir nesigailiu – vestuvės man labai patiko.
Kai pirmą kartą jis mane nusivežė į Ameriką, krepšinio žvaigždės veržėsi susitikti su Šarūnu. Tada supratau, kiek daug jis yra pasiekęs, kaip visi jį vertina, myli ir gerbia.”
Laura su Šarūnu pastaraisiais metais kiekvieną žiemą vyksta į Jungtines Valstijas. Iš pradžių į San Fransiską pas gerą Šarūno draugą Denį. Ten aplanko ir vyriausiąją Šarūno dukterį Kristę, dirbančią kompanijoje „Apple”.
Tada pora vyksta į San Diegą ir nuostabioje vietoje išsinuomoja būstą. Ten visada šviečia saulė, o Lietuvoje tuo metu dangus būna aptrauktas pilkais debesimis.
„Šarūno duktė yra ne tik labai graži, bet ir protinga, šauni. Kelis kartus ji buvo atvažiavusi ir į Lietuvą. Puikiai kalba lietuviškai.
Artimomis draugėmis netapome, nes nuoširdžiam bendravimui reikia dažnesnių susitikimų. Bet visada gera ją matyti”, – tikino naujoji Š.Marčiulionio žmona, tapusi L.Marčiulionis.
– O kokie jūsų santykiai su Lietuvoje gyvenančiais Šarūno vaikais Augustu ir Urte? – likus keliems mėnesiams iki vestuvių klausėme L.Mikelionytės.
– Su jais nuolat susitinku. Jie – nuostabūs, išauklėti, tvarkingi. Manęs nuolat kas nors klausia, kaip jaučiuosi, kai Šarūnas turi tiek daug vaikų, o aš – nė vieno.
Trys vaikai nėra daug. Aš neseniai laikraštyje perskaičiau apie vyrą, kuris turi 800 vaikų ir 1200 anūkų. Tai jau daug.
Manęs nevargina Šarūno atžalos. Jie nėra svetimi, tai yra mano mylimojo vaikai. O jis juos labai myli ir jais rūpinasi. Šarūnas civilizuotai bendrauja ir su vaikų motinomis.
– Ar žaidžiant su Šarūno vaikais nekyla minčių turėti savo mažylį?
– Taip, ir aš norėčiau turėti vaikų. Bet viskas Dievo rankose. To negali suplanuoti.
Kažkas iš aukščiau dėlioja mūsų likimą, todėl ir esminį vaikų klausimą palieku aukštesniosioms jėgoms.
– Ar Šarūnas patinka jūsų mamai? Ar dažnai kartu nuvažiuojate į Druskininkus?
– Aš viena važiuoju į Druskininkus. Šarūnas su mano mama buvo tik kelis kartus susitikęs.
Man ne aštuoniolika metų ir Šarūnas nėra pirmasis mano vaikinas. Mama man pačiai palieka spręsti, su kuo noriu sieti savo gyvenimą.
– Ar Šarūnas turi kokį nors būdo bruožą ar įprotį, kuris jus erzina?
– Negalėčiau gyventi su vyru, jei tektų vardyti daugybę jo neigiamų bruožų. Kartais susitinku su draugėmis ir mergaitiškai paplepame. Dažnai jos guodžiasi savo antrosiomis pusėmis.
Aš sėdžiu, klausausi ir neturiu ką pasakyti. Negerbčiau savęs, jei už akių apkalbinėčiau savo mylimąjį.
– Ar Šarūnas jus palepina kava ar pusryčiais lovoje?
– Palepina. Grįžta iš sporto klubo su mano mėgstamos espreso kavos puodeliu. Šarūnas mėgsta anksti keltis, apie 4 valandą ryto, o aš dažnai tingiu ir lieku lovoje.
Per atostogas Amerikoje visada keliamės anksti. Kai nereikia eiti į darbą, tai lengviau padaryti.
Bėgame krosą vandenyno pakrante, paskui įsitaisome jaukioje paplūdimio kavinėje, mėgaujamės kvapia kava, o prieš akis žaidžia delfinai.
– O kaip jūs lepinate savo išrinktąjį?
– Kartais Šarūnui pagaminu gardų patiekalą. Jis ypač mėgsta fantastiškus patiekalus iš mano pačios rinktų grybų.
Taip, esu prisiekusi grybautoja ir dar dzūkė. Galėčiau eiti į mišką rinkti grybų kiekvieną dieną. Jei būtų grybautojo etatas, būčiau pati geriausia darbuotoja pasaulyje.
– Gyvenate su krepšinio legenda, kurį gatvėje visi atpažįsta. Ar sunku nuolat išlikti gražiai šalia žinomo vyro?
– Su plaukų suktukais į gatvę niekada nėjau. Ir nesvarbu, ar buvau su žinomu, ar su nežinomu vyru. Nė vienas mano įprotis nepasikeitė.
– Kai einate vakarieniauti į restoraną, galvojate, kaip rengtis?
– Nevaikštome į restoranus! Šarūnas nemėgsta baltų staltiesių. Ir aš jų nemėgstu. Be to, Šarūnas nėra puošeiva ar kostiumų mėgėjas. Jis renkasi patogius drabužius, bet kartu yra labai stilingas.
Lietuviai per daug sureikšmina daiktus. Dėl to man ir miela Amerika, nes žmonės vertina patogius drabužius ir avalynę.
Vidury dienos ten sunku sutikti merginą, avinčią batus dvylikos centimetrų aukščio pakulne.
– O kur dabar yra jūsų namai?
– Vilniuje ir iki vestuvių gyvenau pas Šarūną. Namai labai gražūs, nuostabiai įrengti. Man smagu nupirkti kokią nors gražią žvakidę, kurti jaukią namų nuotaiką, pamerkti gėlių.
Rūpinuosi maloniomis smulkmenomis. Jei lėkštės sudūžta, užeinu į parduotuvę ir nuperku naujų.
– Ar lėkštės dūžta, kai baratės ir pykstatės?
– Nesipykstame. Niekada to nedarėme. Pas mus nebūna nekalbadienių, nebent porai valandų nutylame, bet greitai išsiaiškiname santykius. Tikrai nesisvaidome lėkštėmis.
Scenų vienas kitam nekeliame. Šarūnas yra labai ramus. Aš esu kur kas greičiau užsideganti ir karščiau į viską reaguoju.
Kai susiginčijame, Šarūnas jau po minutės nebetęsia ginčo su manimi. Jis tiesiog nutyla. Ir man nebėra kaip tęsti minties.
Jis labai išmintingas. Juk galėtume vienas kitą vadinti bjauriais vardais, bet ar tuomet kas nors pasikeistų į gera?
Teisės magistro diplomą turinti L. Mikelionytė yra sostinės sporto baro „Stars & Legends”, priklausančio Š.Marčiulioniui, direktorė. Pora šį barą kartu ir įkūrė.
„Negalėčiau pasakyti mėnesio ir dienos, kada prasidėjo mūsų meilės istorija. Mes nešvenčiame draugystės metinių, nes tiksliai nežinome, kada ji prasidėjo”, – sakė L. Mikelionytė.
Moteris yra išgyvenusi tragediją – jos pirmoji meilė ir ilgametis draugas, už kurio svajojo ištekėti, žuvo.
Maždaug prieš penkerius metus po studijų Mykolo Romerio universitete Laura svajojo apie rimtą darbą valstybinėje tarnyboje, o į Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją atėjo padirbėti laikinai.
Nors Lauros ūgis – 178 centimetrai, ji pati nėra žaidusi krepšinio. Mokykloje lankė bėgimo treniruotes.
Po kiek laiko vadybininkės darbą L. Mikelionytė iškeitė į žurnalistės – dirbo žinių portale, kur buvo atsakinga už grožį ir madą.
Prieš kelerius metus Laura vėl susitiko su Šarūnu per bendrus draugus. Tuo metu Š.Marčiulionis ieškojo viešųjų ryšių specialisto.
„Tada grįžau dirbti į jo bendrovę, netrukus užsimezgė ir artimesnis ryšys”, – Laura neslėpė tarnybinio romano užuomazgų.
Darbas Š.Marčiulionį suvedė ir su Kotryna Kirdeikyte (31 m.), su kuria jis susilaukė dabar šešiametės dukters Urtės Marijos.
Kotryna sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace” buvo Š.Marčiulionio asistentė, vėliau kitame padalinyje dirbo svarbių asmenų vadybininke.
Nors ši beveik dvidešimčia metų jaunesnė moteris sužavėjo sporto žvaigždę paprastumu, humoro jausmu, mokėjimu bendrauti, Š.Marčiulionis net gimus jųdviejų dukteriai Kotrynos nevedė.
„Vestuvės turi savo pliusų ir minusų. Gal su metais tampame atsargesni. Nesinori galvoti, jog antroji pusė su tavimi yra tik todėl, kad jai reikėtų kokio nors liudijimo ar registracijos dokumento.
Prie altoriaus visada galima suspėti, bet jei moteris net užuominomis pradėtų kalbėti apie santuoką, jausčiausi nesmagiai.
Apie santuoką su džiaugsmu turi galvoti abu”, – kalbėdamas apie santykius su Kotryna vos gimus dukteriai sakė Š.Marčiulionis, paklaustas, ar negalvoja apie antrąsias savo gyvenime vestuves.
Tuomet jis taip pat prisipažino žinąs, ką reiškia įtampa namuose.
Ar dėl to kažkada nesusiklostė geri santykiai su dar ankstesne drauge Sandra Chlevickaite (31 m.), su kuria susilaukė sūnaus Augusto? Jam dabar – jau devyneri.
„Buvau tapęs auklėtoju. Nežinau, ar aš buvau blogas auklėtojas, ar buvusi draugė buvo blogas mokinys, bet nemačiau savo darbo rezultatų.
Bijojau, kad teks nuolat dirbti auklėtojo darbą”, – apie santykius su sūnaus motina yra sakęs Š.Marčiulionis.
S.Chlevickaitės jis taip pat nevedė: „Sandra pirmiausia man – mano vaiko mama, todėl niekada neatsisakau padėti. Aš dažnai pasiimu Augustą.”
Ar tokią sumaištį į asmeninį krepšinio žvaigždės gyvenimą galėjo atnešti sportinė šlovė?
„Sumaištis asmeniniame gyvenime atsirado tikrai ne dėl šlovės. Tiesiog taip sutapo. Su šlove atėjo atsakomybė, pats sau ėmiau kelti kartelę.
Troškau nuolat tobulėti. Todėl norėjosi, kad ir šalia esantys žmonės būtų taip pat pasitempę, tobulėtų ir palaikytų mane. Dėl to kildavo barnių, atsirado pirmieji nesklandumai šeimoje.
Mane visada vargindavo ir ginčai dėl ginčų. Kai tai sekina, pradedi vengti į tą pusę važiuoti, ieškai sau patogesnių vietų”, – taip Š.Marčiulionis kažkada teisinosi, kodėl iširo jo santuoka su pirmąja žmona Ingrida, su kuria jie susilaukė Kristės, kuriai dabar 24-eri.
Kai su pirmąja šeima Š.Marčiulionis išvažiavo iš Lietuvos, Kristei buvo dveji su puse.
„O kai aš išėjau iš namų, jai buvo penkeri, gal netgi šiek tiek mažiau. Rungtyniaudamas NBA ir gyvendamas Sietle Kristę matydavau tik du kartus per metus.
Taip susiklostė santykiai. Be to, ji su mama gyveno toli nuo manęs – San Fransiske. Vaikas, žinoma, sunkiai visa tai išgyveno”, – praeities skaudulių neslepia Š.Marčiulionis.
Kai 1986-ųjų vasarį Š.Marčiulionis tuokėsi pirmą kartą, jam buvo dvidešimt vieneri.
„Būdavo tokios tradicijos – viską daryti anksti. Tuoktis skatino ir buitinės priežastys – buto gavimo, registracijos klausimai ir panašiai.
Dabar gali gyventi, kaip nori ir su kuo nori. Anksčiau buitiniai klausimai ir meilei turėjo įtakos.
Manau, kad šeimą reikia kurti pasirengus ir psichologiškai, ir finansiškai”, – sakė Š.Marčiulionis, antrąkart ryžęsis vesti tik sulaukęs 47-erių.