Malda negali trukdyti. Ji tik padeda. Ir cerkvė, ir mokykla – Dievo valdos.
Taip mano V.Artamonovas.
Į Klaipėdą iš Rusijos, Penzos srities, jis su žmona Margarita atsikėlė 1986-aisiais.
„Margarita gimė Klaipėdoje, bet paskui atsidūrė Penzoje. Mes susipažinome mokydamiesi Penzos aukštesniojoje dailės mokykloje, susituokėme.
Margaritą vis traukė grįžti į gimtinę, tad nusprendėme keltis į Lietuvą. Dabar abu džiaugiamės”, – tikino V.Artamonovas.
Sverdlovske Uralo universitete filologijos studijas baigusį Vladimirą visuomet viliojo dailė.
Klaipėdoje iš pradžių jis tapo Baltijos laivų statyklos konstruktorių biuro dailininku.
Vėliau keletą metų dėstė dailę A.Rubliovo mokykloje, vadovavo moksleivių dailės būreliui. O dabar jau vienuolika metų jis – mokyklos vadovas.
„Į bažnyčią atėjau ne iškart. Tik būdamas 30-ies priėmiau Krikšto sakramentą, pradėjau dažniau lankytis pamaldose.
Kažkada Klaipėdoje veikė vienintelė cerkvė šalia Skulptūrų parko. Stačiatikiams joje buvo ankšta – per šventes minios žmonių turėjo melstis lauke.
O mūsų mokykloje buvęs biologijos kabinetas stovėjo tuščias. Svarstėme ten įkurti moksleivių paveikslų galeriją, bet paskui pamanėme: o kodėl neįrengti cerkvės rajono parapijiečiams?
Sutarėme su miesto vadovais, gavome politikų palaiminimą”, – pasakojo V.Artamonovas.
Iš pradžių cerkvei vadovavo tėvas Ilja. Vladimiras dažnai čia užsukdavo, pasidomėdavo, kaip sekasi, ateidavo į pamaldas, vėliau ėmė giedoti bažnyčios chore. Muzikos mokyklą baigęs vyras mėgsta dainuoti.
„1998-aisias mane į kunigus įšventino tuometis Vilniaus ir visos Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Chrizostomas. Nebaigiau religinių mokslų, bet humanitarinė specialybė taip pat tinkama.
Tapau antruoju cerkvės šventiku. O 2005-aisiais, kai maldos namų vadovas išvažiavo į Maskvą, perėmiau jo pareigas”, – kelią į šventikų pasaulį pasakojo mokyklos direktorius.
Nors prieš keletą metų atidaryta Mykolo Apvaizdos cerkvė, į kurią renkasi pietinės uostamiesčio dalies stačiatikiai, maldos namai A.Rubliovo mokykloje tebeveikia.
Į cerkvę parapijiečiai renkasi savaitgaliais ir per šventes. Cerkvėje vyksta religijos pamokos moksleiviams, susipažinti su maldos namais ateina kitų mokyklų auklėtiniai.
V.Artamonovo žmona Margarita mokykloje dėsto dailę ir gieda cerkvės chore.
Kartu su vyru ji septynerius metus organizuoja tarptautinį vaikų piešinių konkursą „Slovianskij rodnik”.
Jų vienturtis sūnus Sergejus baigė Maskvos konservatoriją ir šiuo metu yra Maskvos operos teatro „Naujoji opera” solistas.
Tėvas džiaugiasi, kad sūnus dainininko karjerą pradėjo jo puoselėtos cerkvės chore.
Po mokyklos stogu įsikūrusi cerkvė – nedidukė, bet jauki, jos sienas puošia nemažai ikonų. Kelių ikonų autorius – pats V.Artamonovas.
„Kol nedirbau šventiku, labai mėgau tapyti ikonas. Dabar širdžiai mielai veiklai nebelieka laiko.
Didžiuojuosi, kad net keturi mūsų mokyklos auklėtiniai tapo profesionaliais ikonų tapytojais”, – sakė V.Artamonovas.
Stačiatikių kunigams celibato įstatymas negalioja, tačiau per įšventinimo apeigas kunigas nusimauna vestuvinį žiedą.
Šitaip jis pasižada tarnauti Dievui ir iki mirties gyventi su vienintele moterimi – savo žmona.
Išsiskirti tokia šeima gali tik tuomet, jei ir vyras, ir žmona apsisprendžia tapti vienuoliais.
V.Artamonovas pamilo žmonos gimtąjį miestą ir Klaipėdoje puikiai jaučiasi.
Tačiau Lietuvos stačiatikių bažnyčia priklauso Maskvos patriarchatui, tad klaipėdietis bet kada iš Rusijos sostinės gali sulaukti pasiūlymo persikelti dirbti kitur.