Būna tikro princo iš už jūrų marių etapas, rūpestingo lėlės tėvelio etapas, kiek vėliau trokštama vakarėlių liūto dėmesio, kol galiausiai didžioji dalis apsistoja ties „aukšto, tamsaus, vyresnio“ formuluote. Mano sąmonėje jokios formuluotės nėra. Esu įsitikinusi, kad kai trenkia meilės žaibas nebežiūrima į ūgį, spalvą ar plaukus. Ne kartą teko matyti „aukšto, tamsaus, vyresnio“ kulto atstoves susiburkavusias su šviesiaplaukiais mėlynakiais.
Neturiu susikūrusi jokio idealo. Nežinau, ko ir kada širdis užsigeis, kas ją patrauks ir ko jai reikės. Gal kada autobuse akį patrauks graži šypsena, o gal gatvėje nugirstas pokalbio fragmentas. Gal susižavėsiu tankiomis garbanomis, o gal antro numerio kirpimas atrodys pats gražiausias. Vaikino išvaizdai turiu vieną, bet neginčijamą reikalavimą: jis turi būti tvarkingas. Švara ir tvarka – tikrai nedidelis prašymas.
Visi kiti mano norai žemiški. Man, kaip ir kitoms planetoms merginoms, tiesiog reikia ko nors, kas suprastų. Kas būtų tavo geriausias draugas su privalumais. Kad pagrindinėmis bendravimo temos netaptų oras ir darbas. Kad visos pokalbio temos būtų atviros ir nepažabotos kompleksais. Kad net tyla nebūtų nejauki. Kad apkabinimai būtų dažni ir netikėti. Kad pagarba ir durų atidarymas merginai būtų savaime suprantami dalykai.
Kad jo mėgstamiausias žaislas būtų mano plaukai, o mano mėgstamiausias drabužis - jo marškiniai. Reikia ko nors, kas už pusryčius į lovą pagautų vorą namuose ir nepyktų dėl mano rytinių dušo koncertų. Kad nusišlifuotų visi kampai ir būtų išmokta prisitaikyti vienam prie kito. Tačiau svarbiausia, kad būčiau mylima taip pat, kaip mylėsiu pati.
Balsuokite ir išrinkite „Mis publiką“ čia.