Šį kartą M. Petruškevičiaus gimtadienio šventė buvo kitokia nei ankstesnės. Nebe sostinėje ir nebe taip saugoma po devyniais užraktais, kaip pastaruosius kelerius metus. „Norėjau būti atviras visiems. Jaučiu didelį malonumą bendraudamas su žmonėmis. Vakaruose jau seniai išpopuliarėjo būdas gimtadienius švęsti kartu su klubo lankytojais. Pamaniau, kad pats metas ir man išbandyti šią idėją“, - pasakojo stilistas.
Mantas sakė, kad baras – puiki vieta švęsti gimtadienius. Didelė draugų kompanija gali išsiskirstyti po erdvę, bendrauti ir šokti: „Nieko nėra geriau už laisvės pojūtį.“
Minėdamas savo 28-ąjį gimtadienį stilistas prisiminė geros pažįstamos žodžius, išsakytus jam 25-ojo jubiliejaus proga: „Viena žymi moteris mane patikino, kad atšventęs 25-metį pajusiu, kaip greitai bėga laikas. Galiu pasakyti, kad jaučiu tą greitį. Kiekviena diena pralekia kaip akimirka. Galbūt todėl, kad nesėdžiu užsidaręs tarp keturių namų sienų?“
M. Petruškevičius sakė, kad kol kas jo širdis žydi. Ir nesvarbu, ar tai žiema, ar pavasaris. „Nepaisant to, kad apie save girdžiu daug purvo, neva aš esu tuščias žmogus, noriu palinkėti sau niekada nebūti išsunkta citrina ar išpilstytu ąsočiu – nuobodžia ir neįdomia asmenybe. Tie, kurie sako, kad aš per daug savęs atiduodu bendravimui su aplinkiniais, galiu pasakyti tiek - aš mėgaujuosi žmonėmis. O tai – prabanga.“
„Iš kur tas noras per gimtadienį gauti vien tik baltos spalvos lelijas?“ - pasidomėjau stilisto.
Mantas pasakojo, kad dar būdamas paaugliu matė filmą apie legendinę dainininkę Mariją Kalas. Jos kambarys buvo papuoštas baltų lelijų žiedais. „Žiūrėdamas tą filmą jutau lelijų kvapą. Mano svajonė gyventi tokiame bute, kaip gyveno M. Kalas – kambaryje, persmelktame baltų lelijų kvapo. Gėlės – pati geriausia dovana. Vienas vienintelis jos žiedas man daug vertingesnės už bet kokį plastmasės gabalą“, - šypsojosi gimtadienį Kaune atšventęs M. Petruškevičius.