Užsukus į jaukią sostinės menininkų rajone Užupyje įsikūrusią galeriją, kurioje šeimininkauja knygų dailininkė ir parodų kuratorė K.Norvilaitė, į akis pirmiausia krinta pianinas.
Juo šiek tiek moka skambinti ir Kristina. Groti šiuo instrumentu ji mokėsi pas vieną pianistą, tačiau rimtoms pamokoms vis stigdavo laiko.
Dažniau šiuo pianinu skambina svečiai, apsilankantys klasikinei muzikai neabejingų dailininkių K.Norvilaitės ir Editos Suchockytės įkurtoje meno oazėje.
Čia kartais parodų atidarymuose apsilanko ir P.Geniušas. Tad pianinas – neatsitiktinis šios meno galerijos simbolis.
Netgi darbo stalas, prie kurio K.Norvilaitė kuria linoraižinius, nudažytas taip, kad atkartotų klavišus.
Nors vilnietei grafikei nepavyksta įvaldyti šio instrumento, tačiau jos duktė nori skambinti pianinu. Jai patinka ir piešti. Sunku nuspėti, ką pasirinks pianisto ir dailininkės duktė.
K.Norvilaitei atrodo, kad Laura daugiau gabumų turi dailei. Mergaitė dažnai sukiojasi motinos galerijoje, stebi, kaip ji kuria.
Duktė Kristinai – kūrybos įkvėpimas. Galeriją puošia trys grafikos darbai, kuriuose įamžinta Laura.
„Meilė – esminis gyvenimo variklis. Turi mylėti ir vaiką, ir aplinkinius, ir savo mylimąjį. Jeigu nemylėčiau savęs ir kitų, gyvenimas būtų labai liūdnas”, – sakė K.Norvilaitė.
Dailininkė neabejoja, kad jei turėtų mylimąjį ne iš meno srities, jį būtų sunku suprasti.
„Bet kai sutinki žmogų, nesvarstai, ar jis – menininkas, ar ne. Pirmiausia žmonės vienas kitam atsišaukia, vienas kitą įkvepia ir vienas kitam netrukdo”, – kalbėjo tik su dukterimi gyvenanti K.Norvilaitė.
Paklausta, kodėl negyvena kartu su dukters tėvu, dailininkė jau senokai atsako lakoniškai – esą menininkai yra truputį egoistai.
Jai reikia nuolat kurti, todėl kitam žmogui, kuris yra šalia, būtų labai nelengva. Dailininkė jo nenorėtų skaudinti, todėl gyvena be vyro.
Panašiai yra sakęs P.Geniušas: „Menininkas turi būti vienas ir nelaimingas, kad kančiose atsirastų menas.
Arba menininkas turi būti nuolat įsimylėjęs. Šiek tiek turi pabūti nelaimingas, šiek tiek – laimingas. Jau pagavau tą švytuoklės principą.”
Dailininkė, senokai pažįstanti P.Geniušą, tikino nepamenanti pažinties aplinkybių.
„Paprastai susipažinau. Per muziką, ko gero”, – šyptelėjo K.Norvilaitė, kurios draugystė su P.Geniušu jau seniai nebuvo paslaptis jųdviejų artimiesiems, draugams.
„Neslapukauju, kad turiu dukterį, bet ir žinančių rato nesistengiu plėsti”, – yra sakęs ir P.Geniušas.
Dukters gimimas K.Norvilaitei daug davė ne tik kaip kūrėjai, bet ir kaip moteriai: „Jeigu nebūtų vaiko, gyvenimas tikriausiai kitaip pasisuktų.
Kūryboje vyrautų kitokios spalvos, kitokios mintys. Vaikas duoda daug meilės. Vaikai iš meilės ir gimsta.”
K.Norvilaitė nesupranta moterų, kurios teigia, kad kūdikis trukdo karjerai. Jai nutiko atvirkščiai: „Vaikas – gyvenimo ir kūrybos impulsas. Gražu žiūrėti, kaip duktė auga, keičiasi.”
Grafikei nesunku vienai auginti dukterį, nes Laura jai suteikia daugiau paskatų kurti. Kai kūdikis gimė, K.Norvilaitė daugiausia iliustracijų sukūrė vaikiškoms knygoms.
Ji nesvarsto, kur palikti atžalą, jei reikia vykti į parodą kitame mieste ar užsienyje. Jos vyksta kartu.
Anksčiau, kol neturėjo Lauros, Kristina įsivaizdavo, kad pirmiau sukurs šeimą, paskui gimdys vaikus. Bet dabar nesigaili dėl savo likimo.
„Dirbu mėgstamą darbą, negalvoju apie savo ir kitų asmeninį gyvenimą, nes man įdomu rengti parodas ir pats kūrybos procesas.
Kartais stebiu, kaip Laura piešia, ir svarstau, koks paveikslas iš to išeitų”, – kalbėjo pianisto mylimoji.
Sutuoktinius skiria didelis atstumas
P.Geniušas su žmona, rusų pianiste, Maskvos valstybinės Piotro Čaikovskio konservatorijos profesore Ksenija Knorre (58 m.) susilaukė sūnaus Luko.
Lukas studijuoja konservatorijoje, kurioje dirba motina. Jie gyvena Maskvoje, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius P.Geniušas – Vilniuje.
P.Geniušas šias Velykas ketina sutikti Vilniuje su širdies drauge K.Norvilaite ir jųdviejų dukra Laura namuose. Vyresnėlis pianisto sūnus Lukas per šventes nežada aplankyti tėvo, nes šiuo metu daug koncertuoja.
„Keletą metų negyvenu su šeima, todėl nesiruošiu per šventes vykti į Maskvą”, – neslėpė P.Geniušas, kurio santuoka su K.Knorre oficialiai nėra nutraukta.
Garsus pianistas pripažino: „Mano šeimos santykiai nėra idealūs.”
Nors yra įvairių peripetijų, P.Geniušas patikino vienodai mylintis abu savo vaikus: ir Luką, ir Laurą, kuriai jis davė savo pavardę.
„Šios Velykos yra liūdnos, nes prieš porą mėnesių netekau tėvo. Mama liko viena”, – atsiduso pianistas.
Per šventes P.Geniušas visą laiką skirs artimiesiems – vyks į Kauną pasveikinti savo brolio dirigento Juliaus Geniušo penkiasdešimtojo gimtadienio proga.