Milda prisipažįsta, kad jos gyvenimas nebuvo labai lengvas. „Turėjau pakankamai skausmingų patirčių. Bet jos mane tik užgrūdino siekti savo tikslo.
Gimiau ir augau Jonavos rajone, iki mokyklos tekdavo keliauti ne vieną kilometrą. Bet aš niekada nesiskundžiau, kad sunku. Atvirkščiai – turėjau tiek įvairiausios veiklos. Ir mokyklą baigiau labai gerai, galėjau rinktis bet kokią specialybę. Vis dvejojau, ką studijuoti – aktorinį ar mediciną.
Kiek padvejojusi supratau, kad turiu siekti savo svajonės. Tačiau nesitikėjau, kad šis darbas užgesus scenos prožektoriams vieną dieną pasirodys visai kitoks, nei visiems atrodo“, - savo istoriją pasakoja jauna aktorė.
- Aktoryste žavisi kone kas antras jaunas žmogus. Gėlės, plojimai, madingi vakarėliai, gatvėje už rankovių tampantys ir autografų prašantys gerbėjai. Tokia tūlam lietuviui atrodo ši profesija. Kodėl, Milda, jus nuvylė aktorystė?
- Visą gyvenimą svajojau būti aktore. Todėl kai įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, stengiausi kiek galėjau – dirbdavau iki išnaktų, neturėjau nei laisvalaikio, nei savaitgalių. Nemačiau, kaip keisdavosi metų laikai – išeidavau ir grįždavau su tamsa.
Anksčiau aktoriai žinojo, kad didžiojo kurso dalis turės darbo teatre, o dabar aktorių renkama kelis kartus per daug. O režisieriai ar teatrų vadovai nė neateina pasižiūrėti studentų baigiamųjų darbų. Jiems neįdomu, ar naujoji karta turi ką jiems pasiūlyti – rinka ir taip perpildyta.
Kaip manote, ką veikia mokslus baigę mano kolegos? Vieni neturi darbo, kiti dirba padavėjais. Vos keletas iš jų dirba pagal specialybę.
Tačiau kol nepradedi studijuoti, negali numatyti tokių dalykų. Juk moksleiviai daugiau galvoja apie savo svajonę kurti meną ir tapti artistais.
- Tai žengti į teatro sceną turi galimybę tik patys talentingiausi?
- Nebūtinai. Akademiją baigia kur kas daugiau talentų, nei yra galimybių gauti darbą teatre. Viską lemia, deja, ne tik sugebėjimai. Aš visada šventai tikėjau šia profesija, tačiau pasakysiu jums atvirai – vos pamačiusi tikrąjį teatro gyvenimą labai juo nusivyliau. Tiek daug intrigų ir kitokių negražių dalykų niekur nesu mačiusi.
Aktoriai, bandydami išsiskirti, baisiai „pervaidina“, plėšosi dėl vaidmens. Jaunos aktorės koketuoja su režisieriais, bando sužavėti ne tik kaip artistės.
Man tai netiko. Aš noriu būti vertinama už savo aktorinius sugebėjimus.
- Taip ir gyvenate – laukdama vis naujo pasiūlymo?
- Tikrai taip. Vienas projektas keičia kitą, tačiau aš niekada nežinau, ar po pusmečio turėsiu darbo. O kartais sulauki kelių didelių pasiūlymų iš karto, ir turi kažko atsisakyti.
- Galbūt norėtumėte keisti profesiją?
- Kaip tik dabar galvoju apie antrąsias studijas. Tačiau aš ir toliau ketinu vaidinti. Aktorystė tapusi pernelyg didele mano tapatybės dalimi. Bet aš taip džiaugiuosi leisdama sau atsisakyti vaidmenų, kurie man nepriimtini.